V. Andrejevas BNS pranešė, kad iki to laiko Lietuva suras nuolatinį arba laikiną sprendimą, kuris stabilizuotų kelio sankasą ir leistų naudotis aplinkkeliu. Jis yra kelio Ryga-Karaliaučius dalis.
„Mes tikrai iš savo pusės padarysime viską, kad netrukdytume naudotis ta infrastruktūra. Tai yra, jeigu Rusija baigs rugpjūtį, tai mes iki rugpjūčio būsime sutvarkę sprendiniais, kurie leis naudotis (aplinkkeliu – BNS)“, – BNS sakė V. Andrejevas.
Kelių direkcijos vadovas teigė, kad sankasos stabilizavimui bus skelbiamas naujas rangovo konkursas, kuriame galės dalyvauti ir aplinkkelį stačiusios įmonės.
Pasak V. Andrejevo, rangovams ir projektuotojams kol kas nepavyko susitarti dėl atsakomybės už blogai atliktus darbus.
„Situacija daugmaž jau įgauna tam tikrą formą. Projektuotojas („Kelprojektas“ – BNS) parengs techninio projekto sprendinius, būtent kelio nusėdimams stabilizuoti, kad ateityje jau nebūtų tokių nusėdimų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Andrejevas.
Pasak jo, „Kelprojektui“ direkcijai pateikus sprendinius, ji kreipsis į teismą, įtraukiant į bylą visas projekto šalis.
Panemunės aplinkkelį statė Latvijos ir Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“, o techninę priežiūrą atliko bendrovės „Kelvista“, „Taem projektų valdymas“ ir „TEC Infrastructure“.
V. Andrejevo teigimu, direkcija ir bendrovės bandė susitarti dėl atsakomybės ribų, tačiau to padaryti nepavyko.
„Pagal Civilinį kodeksą visi solidariai bus atsakingi už statinio nusėdimą ir pasitelkiant teismo ekspertus bus sprendžiamas ginčas, kadangi mums nepavyko kartu bendradarbiaujant nustatyti atsakomybės ribų ir kas kiek, kokia dalimi prisidėtų prie šios situacijos sprendimo“, – sakė V. Andrejevas.
Pernai skelbta, kad prieš daugiau nei trejus metus nutiestas kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą, o pagrindinė priežastis – po juo esantis 5 metrų durpių sluoksnis. Ekspertai nustatė, kad kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – jos nesutvarkius, per 10 metų kelias nusės dar 12,5 centimetro.
26,3 mln. eurų kainavęs aplinkkelis pasienyje su Kaliningrado sritimi iki šiol yra nenaudojamas. Dabar juo naudojasi tik pasienio tarnybos, o eismą visiems planuota atverti, kai Rusija baigs statyti tiltą ir savo pusėje įrengs kelio infrastruktūrą. V. Andrejevo žiniomis, Rusija planuoja atlikti šiuos darbus iki rugpjūčio.
2013 metais „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ konsorciumas gavo užsakymą statyti aplinkkelį, kuriam 10 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga.
Po dvejų metų – 2015 metų spalį – pasirašytas statybų užbaigimo aktas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sudaryta komisija tuomet nerado pažeidimų.
Lietuva ir Rusija po kelerius metus trukusių diskusijų 2011 metų spalį pasirašė susitarimą dėl naujo tilto per Nemuną ir jo prieigų statybos. Tiltas, kuris sujungia Panemunę ir Tilžę (Sovetską), turėtų padidinti pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus.