Prieš kiek daugiau nei mėnesį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos (LAKD) laikinai einantis direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas pristatinėjo Virginijaus Sinkevičiaus kartu su Susisiekimo ministerija inicijuotą projektą – nuo vinječių sistemos pereiti prie GPS arba „vartinės“ kelių apmokestinimo sistemos, kuria būtų mokami mokesčiai priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų.
Informuota, kad tokias sistemas turi aplinkinės šalys, išskyrus Latviją, Estiją ir Suomiją, kadangi ten nėra tokio didžiulio automobilių srauto. Taip pat, kad sistemai prireiks apie 130 mln. eurų. Teigta, kad suma išskaičiuota „iš tarptautinės patirties“.
„Galimos dvi sistemos – vartinė ir GPS. Šiandien nenustatome, kuri bus naudojama, skelbiame konkursą ir žiūrėsime, kuri bus ekonomiškai naudingesnė. Reikės ir su įvairiomis duomenų bazėmis turėti sąsajas ir tikrinti kelyje, tai tų investicijų pagal tarptautinę patirtį“, – kalbėta BFK.
„Slovakai, kurie su „Sky toll“ GPS sistema yra patys pigiausi eksploatacine ir diegimo prasme. Tai su jais numatę susitikimą, kokie trūkumai ir pan. pasidaryti analizę“, – teigė institucijų atstovai.
Tačiau komiteto nariams kilo daugybė klausimų dėl užsibrėžtos sumos, pasigęsta konkrečių analizių ir paskaičiavimų. Dėl to padaryta mėnesio pertrauka, kad būtų surinkta tiksli informacija.
Sistemos dar nepasirinko, dėl finansavimo spręs vėliau
Susisiekimo ministerija raštu DELFI pateikė išsamesnius paskaičiavimus. Pačios idėjos neatsisakyta remiantis tuo, kad šiuo metu Europos Parlamente yra svarstoma nuo 2022 m. gruodžio 31 d. ES šalyse panaikinti visas vilkikams taikomas vinjetes ir uždrausti naujų vinječių įvedimą nuo Direktyvos pakeitimo įsigaliojimo dienos. Dėl to, anot ministerijos, nebūtų galima taikyti parlamentarų siūlymo – nediegti brangios sistemos, o tiesiog padidinti vinječių kainas.
„Tikėtina, kad vinječių sistemos teks atsisakyti bet kuriuo atveju. Siūlymas padidinti dabartinių vinječių kainą prieštarautų Direktyvai. Juo labiau, kad padidinus vinječių kainą didžioji dalis mokesčių gali tekti trumpesnius atstumus važiuojantiems vartotojams, kas, Susisiekimo ministerijos nuomone, nebūtų sąžininga.
Kadangi posėdyje kalbėta apie dvi galimas sistemas pasiteirauta, ar nuspręsta dėl kurios nors vienos iš jų bei ar nepasikeitė skaičiavimai dėl reikalingos sumos ir finansavimo šaltinių.
„Direktyvoje yra nurodytos kelios įmanomos technologijos (GNSS, GSM ir kt.). Taip pat egzistuoja ir kitos technologijos, tarp jų ir vartai / užkardos (“šlagbaumai“– užtvarai). Šioje direktyvoje numatyta laikytis principo taikyti elektroninę rinkliavos sistemą, kad nebūtų priverstinių sustojimų, t. y. kad nesudarytų fizinių kliūčių ar priverstinių sustojimų, taip pat būtų galimybė susimokėti rinkliavą ir nuotoliniu būdu. Kokia sistema galiausiai bus pasirinkta, parodys investicijų projektas, kuriame bus išnagrinėtos ir palygintos galimos alternatyvos.
Preliminari kelių rinkliavos projekto įgyvendinimo suma – 130 mln. eurų. Dėl finansavimo bus nuspręsta vėliau, įvertinus visas alternatyvas – tai gali būti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), biudžeto lėšos, skolintos lėšos, atidėtas mokėjimas arba tiesiog viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų (angl. „public and private partership“, PPP) modelis“, – rašoma atsakymuose DELFI.
Lietuvos automobilių ir kelių direkcija (LAKD) nurodė, kad rengiant e–tolling sistemos įdiegimo galimybes buvo analizuota Lenkijos, Austrijos, Vokietijos ir Slovakijos bei kitų ES šalių patirtis.
„E–tolling sistemos diegimo kaina ir atsiperkamumas priklauso nuo daugelio aplinkybių (apmokestintų kelių ilgių, sistemos technologinių sprendinių bei funkcionalumų, kontrolės sistemos, vartotojų skaičiaus, tarifų ir pan.), todėl kiekvienoje šalyje skiriasi investicijų ir palaikymo kaštai, bei vidutinis metinis e–tolling generuojamų pajamų dydis. Pavyzdžiui, Lenkijoje sistemos įrengimo išlaidos sudaro apie 389 mln. eurų. Šios sistemos surenkamos vidutinės metinės pajamos – 315 mln. eurų , o vidutinės metinės eksploatavimo išlaidos apie 19 proc.“, – aiškina LAKD.
Skaičiuojama, kad iš vinječių sistemos Lietuvoje kasmet yra gaunama apie 43 mln. eurų, o įvedus kelių rinkliavos sistemą, kasmet būtų surenkama apie 110 mln. eurų, t. y. papildomai būtų surenkama apie 70 mln. eurų. Dėl to manoma, kad sistema atsipirktų per maždaug du metus. Preliminariais duomenimis, pačios sistemos išlaikymas kainuotų apie 15,4 mln. eurų per metus.
LAKD patvirtino, kad planuojama susitikti su Slovakijos nacionaline greitkelių agentūra, tačiau nenumato susitikti su įmone „Skytoll“, kuri užsiima tokių sistemų diegimu. Pasiteirauta, ar pastaroji įmonė galėtų kandidatuoti ir Lietuvoje įdiegti šią sistemą. LAKD tiesiogiai neatsakė, bet nurodė, kad viešųjų pirkimų konkursas būtų tarptautinis.
„E–tolling sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos bus perkamos viešųjų pirkimų būdu. Siekiant užtikrinti kuo didesnę konkurenciją, bus skelbiamas tarptautinis konkursas. Tokiu būdu tikimasi pritraukti maksimalų potencialių tiekėjų skaičių ir gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kurį reikėtų vertinti kompleksiškai: ne tik investicijų (sistemos sukūrimo ir įdiegimo) kainą, bet ir šios sistemos išlaikymo (eksploatavimo ir administravimo) išlaidas.
Papildomai informuojame, kad Kelių direkcija turėjo analogiškus darbinius vizitus Lenkijoje. Taip pat susipažino su Vokietijos e–tolling sistema vizito į Bavariją metu“, – informuojama.
Nauja sistema turės įtakos kainoms
Nauja e-tolling rinkliava būtų taikoma visiems vežėjas: tiek vietiniams, tiek kitose šalyse registruotoms transporto priemonėms, kurių svoris viršija 3,5 t. Taip ir šiuo metu taikomas kelių rinkliavos mokestis.
Numatoma, kad mokestis vežėjui priklausys nuo tranporto priemonės kategorijos bei taršos emisijos. Taip išeitų, kad senesni ir taršesni vilkikai bus apmokestinami labiau.
LAKD nurodo, kad bus išskirtos „EURO“ klasės . Kuo draugiškesnė ir aplinkai palankesnė transporto priemonė (t. y. kuo aukštesnė „EURO“ klasė), tuo didesnė numatyta taikomo tarifo nuolaida. Pavyzdžiui, transporto priemonėms, kurių klasė „Euro 4–5“ – taikoma 25 proc., o „Euro 6+“ – taikoma 50 proc. nuolaida. Teisės aktų projekte numatytas vidutinis tarifas 0,09 Eur/km.
LAKD skaičiuoja, kad dėl šių pokyčių didės transportavimo kaina, o tuo pačiu ir gabenamos produkcijos kainos, kaip grūdų ar bulvių. Štai, pavyzdžiui, kad 20 tonų grūdų savikaina vežant 100 km padidės 9,80 Eur.
Iniciatyvą sveikina, bet svarsto apie lengvatas vietiniams
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) prezidentas Erlandas Mikėnas DELFI komentuoja, kad iš esmės pačios sistemos keitimas būtų į gera, įsitvirtintų teisybė, kad yra mokama už nuvažiuotą atstumą. Tačiau problemų kiltų jeigu vietiniams vežėjams padidės kainos, o jokių papildomų lengvatų skirta nebus.
„Ta sistema taikoma daugelyje valstybių ir tai, mano nuomone, teisinga sistema, nes taikoma pagal nuvažiuotus kilometrus. Pavyzdžiui, transporto įmonė įsikūrusi pasienyje ir važiuojama vos keletą kilometrų – moka 11 eurų už vinjetę, o tranzitinis kitų valstybių transportas važiuoja per visą Lietuvą, tarkime nuo Zarasų iki Kalvarijos, taip pat moka 11 eurų.
Tačiau įdiegę naujoves turėtume pagalvoti apie prioritetinę ūkio šaką – transportą. Kaip tai atsilieps ūkio subjektui? Jeigu kaina mums padidės tai yra blogai, nes mes ir taip šiuo metu esame labai sudėtingoje situacijoje konkuruodami su Lenkijos, Latvijos, ypatingai Rumunijos vežėjais. Tokiose situacijose valstybės savo ūkio subjektams taiko nuolaidas per kitus mokesčius. Sakykime, įvedamas kelių mokestis, bet lengvatą per kitur taiko. Sistema gali būti įvesta tik glaudžiai bendradarbiaujant su asocijuotomis verslo struktūromis ir bendrai tariantis“, – DELFI sako E. Mikėnas.
Pasak jo, ši tema buvo diskutuojama dar praeitos Vyriausybės laikais, tačiau sprendimų jokių nepriimta. Šiais metais bendrų diskusijų su vežėjais, pasak jo, dar nebuvo.
Sumos gali persikelti į didesnes paslaugų kainas
Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis taip pat informuoja, kad konkrečių diskusijų su institucijomis nebuvo, tik perduota informacija, kad yra planuojami tokie pakeitimai. Jo teigimu, sistema gali būti naudinga, tačiau svarsto, ar jis bus patogi verslui naudotis, ar nebus per brangiai administruojama. Tai gali lemti ir papildomą mokestinę naštą verslams, gyventojams.
„Tam, kad suprastume naudą arba padidėjusius kaštus, reikėtų su esama sistema palyginti, kuri jau yra atgyvenusi ir ne visai leidžia šiuolaikiškai matyti srautus, kelių apkrovimą. Tai ne vien tik tiesiogiai susiję su transportu, bet ir infrastruktūros priežiūra, šešėliniu verslu. Turėjimas elektroninių sprendimų, kurie sektų tą srautą ir informaciją, būtų naudingas ir pačiai Lietuvai, ir kitiems verslams. Nes šiuo metu kovojama su įmonėmis, kurios randa landų įsigydami vinjetes ar ne, važiuodami su legaliu transporto ar nelegaliu. Žiūrėčiau plačiau, ne tik kaip į apmokestinimą, bet ir kaip į sistemos kūrimą ir panaudojimo galimybes. Nes, jei tikslas yra surinkti kelių mokesčius – tai viena. Bet jei kompleksiškiau žiūrima, tai vertinama su tomis skaitmenizavimo galimybėmis, o ir duomenų panaudojimo kitose sferose, galbūt kitoks vertinimas būtų.
Tos investicijos perkeliamos tiems, kas moka. Matyt, tikėtis, kad kažkas atpigs, nevertėt. Klausimas kaip skaidriai pavyks tą sistemą nupirkti, nežinome kiek patogiai ta sistema bus galima verslui naudotis, nes žinome, kaip būna, kad valstybinės institucijos investuoja dideles sumas į sistemas, kurios neveikia ar yra brangiai administruojamos, o po to pagrindžia, kad kažkas tuos pinigus turi susimokėti, o tai dažniausiai būna verslas arba gyventojai“, – DELFI komentavo jis.
Ne paslaptis, kad jei didės mokesčiai, tai turės įtakos ir galutinėms produkto kainoms.
130 mln. eurų kainuosianti suma skaičiais atrodo didelė, sako pašnekovas. Tačiau jis tikisi, kad suma ne iš piršto laužta, o viskas išsamiai apskaičiuota.
„Tikiuosi, kad valstybinės institucijos, kurios dalyvauja tame procese, į tai pažiūrės skaidriai, pasidarys kaštų ir naudos analizę, neišradinės dviračio, o pasinaudos geromis praktikomis, kurios toje pačioje Vakarų Europoje išrastos ir įdiegtos. Ir neišvaistysime mokesčių mokėtojų pinigų“, – DELFI kalbėjo Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas.
Kaip informuoja Susisiekimo ministerija, elektroninės kelių mokesčių sistemos klausimas BFK galėtų būti svarstomas lapkričio 28 d. arba gruodžio 5 d. Planuojama, kad viešuosius pirkimus sistemai būtų galima skelbti jau kitų metų viduryje, o sistema pradėtų veikti 2021 metų pradžioje.