Iš didžiausios mikromobilumo konferencijos San Franciske neseniai grįžęs paspirtukų dizaineris Ignas Survila itin teigiamai vertina šią tendenciją ir yra įsitikinęs, kad ji netrukus pasieks ir Lietuvą, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Didysis mikromobilumo „sprogimas“, anot I. Survilos, įvyko 2017 metais, kuomet JAV gatvėse pasirodė pirmojo dalinimosi paslaugos teikėjo „Bird Scooters“ elektriniai paspirtukai. Per pirmuosius veiklos metus kompanijos paspirtukais buvo pasinaudota 10 mln. kartų.
„Tai buvo „sprogimo“ pradžia, kuri leido suprasti visam pasauliui, kad elektriniai paspirtukai ir patogus judėjimas mieste yra tai, ko reikia šiuolaikiniam miestiečiui. Tai beveik tobula, trumpiems atstumams skirta transporto priemonė – ji greita, draugiška aplinkai, patogi bei padeda mažinti užterštumą miestuose“, – aiškina I. Survila.
Mikromobilumo populiarumui toliau sparčiai augant, miestų ir dalinimosi paslaugų teikėjų bei paspirtukų gamintojų šiemet laukia nemažai iššūkių.
Rinkos dalybos
Šiandien rinka yra pripildyta daugybės dalinimosi elektriniais paspirtukais paslaugas teikiančių įmonių ir startuolių, kurie lengvai pritraukia šimtus milijonų dolerių investicijų iš tokių gigantų kaip „Google“, „Uber“, „Ford“ ir kitų. Tad, tikėtina, kad šiemet, anot I. Survilos, įvyks rimtas „susistumdymas“ rinkoje, kuris parodys, kuri kompanija sugebėjo tikslingiausiai panaudoti gautas investicijas ir geriausiai atliko namų darbus.
Saugumas – svarbiausia
Poreikis miestuose judėti patogiau, greičiau ir neteršiant aplinkos vis labiau auga, tad miestams tenka ir toliau teks ieškoti būdų kaip užtikrinti, kad ši paslauga būtų ne tik kokybiška, bet ir saugi.
„Reikalavimų iš miestų pusės vis daugėja, tad ir dviračių bei paspirtukų gamintojai, ir paslaugos teikėjai turės į tai atsižvelgti. Paspirtukai privalės tapti saugesni ir būtent saugumas bus ta sritis, į kurią šiemet planuojama sutelkti daugiau dėmesio nei į pačio verslo auginimą“, – įsitikinęs I. Survila.
Su ar be pakrovimo stotelių
Vienas didžiausių iššūkių, kurį jau šiandien sprendžia bene visos dalinimosi paspirtukais paslaugas teikiančios kompanijos visame pasaulyje, tai yra paslaugos modelis. Šiuo metu visuose pasaulio miestuose dažniausiai naudojama „free-float“ sistema, kuomet paspirtuką pasiimti ir palikti galima bet kur nurodytoje miesto teritorijoje. Tačiau, kaip teigia I. Survila, ne visi vartotojai laikosi taisyklių ir palieka paspirtukus tinkamai. Palikti neleistinoje vietoje jie kelia kitų eismo dalyvių susierzinimą, o tai sąlygoja elektrinių paspirtukų draudimus kai kuriuose miestuose.
„Šiemet paslaugų teikėjai ir miestai turės atrasti konsensusą, kuris būtų tinkamiausias abiems pusėms, o ypač miestiečiams. Todėl greičiausiai bus artėjama prie kombinuoto modelio, kuomet tam tikrose miestų dalyse privalės būti įrengiamos ir paspirtukų pakrovimo stotelės“, – prognozuoja I. Survila.
Kuriami specialiai dalinimuisi skirti paspirtukai
Iki šiol visos dalinimosi elektriniais paspirtukais paslaugas teikiančios kompanijos naudodavo paspirtukus, kurie buvo sukurti asmeniniam naudojimui. Anot I. Survilos, praėjus daugiau nei metams, paslaugos teikėjai suprato, kad toks verslo modelis yra visiškai netvarus ir neefektyvus iš verslo pusės.
„Asmeniniam naudojimui skirti elektriniai paspirtukai yra sukurti tam, kad jais naudotųsi vienas ar keli žmonės. Vienu pakrovimu jie dažniausiai gali nuvažiuoti apie 20 km, jie nėra patvarūs, jų gyvenimo ciklas tėra vos keli mėnesiai, o paskui jie tiesiog išmetami. Taip pat šie paspirtukai turi tokių dalinimuisi skirtam paspirtukui nereikalingų funkcijų kaip sulankstymo mechanizmas. Visa tai lemia, kad jų išlaikymas yra labai brangus ir, be to, jie smarkiai prisideda prie aplinkos taršos“, – sako pirmąjį lietuvišką dalinimuisi skirtą paspirtuką „Unicorn“ sukūręs I. Survila.
Todėl šiemet rinkoje turėtų pasirodyti ne vienas naujas, specialiai dalinimuisi skirtas elektrinio paspirtuko modelis.
Naujų transporto priemonių pasiūla
Mikromobilumui populiarėjant atsiranda vietos ir naujoms transporto priemonėms, kurios artimiausiu metu galbūt papildys dviračius ar paspirtukus gatvėse. Tai gali būti vienaračiai, elektriniai riedžiai, sėdimi paspirtukai ar net savaiminio balansavimo batai.
„Kuo daugiau alternatyvų, tuo geriau vartotojui. Visgi naujų transporto priemonių gamintojams, norintiems įšokti į mikromobilumo „traukinį“, reikės turėti omenyje, kad prigis tik tos transporto priemonės, kuriomis bus paprasta naudotis ir jos nereikalaus specialių įgūdžių“, – mikromobilumo tendencijas komentuoja I. Survila.
Be to, kaip pabrėžia paspirtukų dizaineris, kuo daugiau naujų transporto priemonių, tuo greičiau miestai bus priversti gerinti infrastruktūrą ir nustatyti žaidimo taisykles. Iš to laimės visi – ir vartotojai, ir paslaugos teikėjai, ir miestai.
Sujungimas į bendrą tinklą
Ypač svarbiu šių metų tikslu miestams, pasak I. Survilos, turėtų būti mikromobilumo sistemų sukūrimas ir visų transporto priemonių apjungimas į vientisą tinklą, kuris leistų miestiečiams mažus atstumus įveikti skirtingomis tvariomis transporto priemonėmis, kurios būtų pasiūlomos pagal įvairius parametrus: atstumą, esamą eismo intensyvumą, oro sąlygas, vairuotojo stažą ar net nuotaiką.