Ji – viena iš penkių šios mokslo įstaigos atstovų, kurie buvo įvertinti uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko už miestui aktualius baigiamuosius darbus. Ir niekas nenuginčys, kad L. Jonikaitės tema gali būti pažymėta antspaudu „Itin aktualu“. Pavadinimas pasako viską: „Automobilių parkavimo šalia gyvenamųjų namų problema Klaipėdos mieste“.
Išties, kone kiekvienas didmiesčio gyventojas sutiks, jog su šia problema tenka susidurti gana dažnai. Mašiną vairuojanti L. Jonikaitė, atvykusi studijuoti į Klaipėdą iš Telšių, pati susidūrė su automobilių vietos trūkumu kiemuose.
Nepaisant to, baigiamojo darbo tema, kurią visuomeninės geografijos studijų magistrantei pasiūlė jos darbo vadovė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė, 24-erių merginą išgąsdino ne juokais.
„Kai pamačiau temą, labai išsigandau. Nežinojau, nei ką galiu apie tai parašyti, nei iš kur gauti informacijos, nes duomenų apie automobilių parkavimą kiemuose niekas nerenka.
Vis dėlto pakalbėjome su dėstytoja ir nusprendžiau pabandyti“, – „Vakarų ekspresui“ papasakojo mergina.
Priežastys – sovietmetyje
„Dar viena priežastis, kodėl ryžausi imtis šios temos, yra tai, jog automobilių statymo problema tikrai yra didelė ir aktuali didmiesčių gyventojams, bet niekas jos per daug neanalizuoja. Visi skundžiasi, bet imtis priemonių neprisiruošia“, – sakė darbo autorė.
Anot L. Jonikaitės, problemos ištakos prasidėjo sovietiniais laikais. Ūkio kolektyvizavimas Tarybų Lietuvoje paskatino naujų gyvenviečių vystymąsi. Senoji sistema, pritaikyta individualiam ūkininkavimui, paseno. Tuo metu prasidėjo masinė padrika gyvenamųjų namų statyba, kurios padariniai jaučiami ir dabar.
Magistrės darbe rašoma, jog masinės statybos laikotarpiu oficialiose rekomendacijose atviros automobilių stovėjimo aikštelės buvo laikinas statinys, vėliau turėjęs virsti į požeminius, antžeminius ir mišrius garažus. Deja, tokių atvejų praktiškai nebuvo.
Masinė statyba lėmė automobilių stovėjimo vietų trūkumo atsiradimą. Dabar tų vietų reikėtų dvigubai daugiau, o kai kur – net trigubai. Šį trūkumą gyventojai priversti kompensuoti kitų teritorijų, neskirtų statyti automobilius, naudojimu – automobiliai paliekami ant vejų, vaikų žaidimų aikštelių, šaligatvių ar gatvėse.
L. Jonikaitės išvada, tokiu būdu sukeliamos problemos ne tik gatves prižiūrintiems komunalininkams bei kitiems eisme dalyvaujantiems žmonėms.
Iškyla dar viena vis dažniau girdima automobilių statymo tam neskirtose vietose pasekmė – specialiųjų tarnybų (greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės) transportas neturi galimybės pasiekti įvykio vietos, nes vietos šalia laiptinių taip pat būna užstatytos.
Aikštelės skiriasi
Nors problema labiausiai aktuali didiesiems Lietuvos miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, nedidelė Neringos savivaldybė išsiskiria vienu didžiausiu automobilių, tenkančių tūkstančiui gyventojų, skaičiumi.
Darbo autorė teigia, jog tai pakankamai lengva paaiškinti – daugelis Neringos gyventojų dirba Klaipėdoje, susisiekimas su miestu yra gana sudėtingas, tad jiems reikia nuosavo transporto.
Be to, žmonės linkę registruoti net kelis automobilius taip siekdami gauti lengvatų už įvažiavimą į kurortą.
O kalbant apie Klaipėdos miesto mikrorajonus, L. Jonikaitės atliktas tyrimas rodo, jog automobilių stovėjimo aikštelės skiriasi skirtingos vietose.
Mažiausios aikštelės yra pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse, t. y. Laukininkuose ir Miško kvartale. Didžiausios aikštelės yra įrengtos naujausiame mikrorajone – Šarlotės dvare (Dragūnuose). Tai yra vienintelis mikrorajonas Klaipėdoje, galintis pasigirti įrengtomis požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Vis dėlto darbo autorė tikina, jog situacija čia dar gali keistis.
„Mano nuomone, problemų Dragūnuose bus. Ten įkurtos požeminės aikštelės kainuoja labai daug, įsigyti jų nebus įmanoma. Dabar laisvų vietų pakanka, bet reikia turėti omenyje, jog mikrorajonas dar nėra visiškai apgyvendintas, tad ateityje problemų gali atsirasti ir ten“, – svarstė L. Jonikaitė.
Siūlo rampinius garažus
Nors automobilių laikymo klausimas tampa vis aktualesnis, spręsti jį sunkiau nei gali pasirodyti. Tą daryti galima skatinimu racionaliai naudoti miesto teritoriją bei savo transporto priemones, įvedant parkavimo trukmės ribojimus ar įvairių transporto priemonių įvažiavimo laiko diferencijavimą, taikant modernias technologijas, renkančias informaciją apie laisvas ir užimtas stovėjimo vietas.
Visgi šios priemonės neišsprendžia automobilių stovėjimo vietų trūkumo daugiabučių kiemuose.
„Sumažinti, o galbūt net visai panaikinti stovėjimo vietų deficitą ir užtikrinti taisyklių nepažeidžiantį automobilių statymą padėtų daugiaaukščių rampinių garažų įrengimas. Šie garažai galėtų talpinti 100-500 automobilių. Rengti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių nesiūliau, nes Klaipėdoje gruntas tam yra netinkamas, tai būtų per didelė investicija“, – pasakojo darbo autorė.
Pasak L. Jonikaitės, siūlomiems daugiaaukščiams rampiniams garažams vietos būtų galima atrasti rekonstravus Mogiliovo gatvėje esančią stovėjimo aikštelę į 3-5 aukštų garažą, vietos yra ir Bandužių, Laukininkų bei Alksnynės mikrorajonuose.
Sudėtingiau būtų su Žardininkų ir Rumpiškės gatvės mikrorajonais – čia rampiniams garažams vietos nėra.
Tiesa, autorės darbe atskleidžiama ir neigiama daugiaaukščių aikštelių pusė – nors tokios aikštelės gerokai sutaupytų teritorijos, joms įrengti tektų skirti daug lėšų.
Rampinių garažų statyba yra sudėtingesnė nei atvirų aikštelių, be to, būtina užtikrinti tinkamą pastato vėdinimą, priešgaisrinę saugą, įrengti liftus vairuotojams.
Problema – mentalitetas?
Darbe aptarta ir koks turėtų būti tokių aikštelių apmokestinimas. Autorės nuomone, efektyviausia būtų paskirti ilgalaikės ir trumpalaikės nuomos mokesčius. Rinkdamasis ilgalaikę nuomą gyventojas sumokėtų pinigus kartą per mėnesį ar metus ir visada turėtų jam skirtą vietą.
Trumpalaike nuoma galėtų naudotis rečiau namo grįžtantys gyventojai ar miesto svečiai. Išimtys siūlomos neįgaliesiems ir gyventojams, kurie visai neturi stovėjimo aikštelės.
Galiausiai L. Jonikaitė ragina apmąstyti ir „Park and ride“ (liet. „Statyk ir važiuok“) idėjos, plačiai paplitusios JAV ir Vakarų Europoje, vystymą mieste. Iš aplinkinių rajonų nuosavu automobiliu atvykę gyventojai palieka savo transportą specialiai įrengtose stovėjimo aikštelėse miesto prieigose ir toliau naudojasi viešuoju transportu.
„Tai galimybė sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Autobusai turi atskirą eismo juostą, tad tokiu būdu išvengi automobilių spūsčių, nereikia mokėti už brangų parkavimą miesto centre“, – kalbėjo magistrė.
Beje, L. Jonikaitė skatina pažvelgti į automobilių parkavimo vietų trūkumo problemą ir iš kitos pusės: „Galbūt tikroji problema yra mūsų mentalitetas.
Prisiminkime, jog, nepaisant patogumo, lengvesnio susisiekimo, automobiliai sukelia ir taršą, triukšmą. Ar tikrai kiekvienam šeimos nariui reikia atskiro automobilio?“
Sumažinti, o galbūt net visai panaikinti stovėjimo vietų deficitą ir užtikrinti taisyklių nepažeidžiantį automobilių statymą padėtų daugiaaukščių rampinių garažų įrengimas.
A. Šulcas: Milžiniškos apimties darbai
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas:
Jaunimas taikliai pastebėjo, kad problemos kyla dėl dviejų pagrindinių problemų. Pirma – sovietmečiu daugiabučiai namai statyti įrengiant 1 parkavimo vietą 20 butų. Antra – mūsų mentalitetas: kiekvienas šeimos narys nori turėti po mašiną ir miegoti pro langą iškišta ranka ją glostydamas. Net teoriškai tai nėra įmanoma, nebent... nugriautume kaskelintą daugiabutį.
Daugelio buitinių problemų nebūtų jau šiandien, jei Seimas, Vyriausybė, ministerijos ir šimtai kitų valdiškų kontorų netrukdytų žmonėms tvarkyti savo kiemus.
Tuomet daugiabučių gyventojai patys paprastuoju būdu sutartų, kaip, kur ir ką po savo langais reikia padaryti. Ir padarytų. Deja, norėdamas įbesti kastuvą į žemę greitai sužinai, kad tai draudžia įstatymai, nutarimai, įvairaus plauko klerkų nurodymai.
O žemė yra ne žmonių – ją valdo kažkuri valstybės kontora Vilniuje. Savivaldai rankos irgi surištos Vilniuje, biurokratinės procedūros trunka kelerius metus.
Ką bekalbėti apie pinigus. Susidariau įspūdį, jog šiai problemai studijoje neskirta dėmesio. O gaila, nes tai – esminė problema.
Bemaž visas Klaipėdos miestas yra suplanuotas detaliaisiais planais, tad yra aišku, kur, kiek ir kokių parkavimų vietų galima būtų įrengti. Savivaldybė pradeda atlaisvinti anksčiau išnuomotas verslui aikšteles, planuoja įrengti suplanuotąsias.
Bet tai milžiniškos apimties darbai, kurių vien planavimas pagal teisės aktus trunka „belekiek“ laiko. Ir pinigai milžiniški. O žinant, kad automobiliai dauginasi geometrine progresija...
Taigi, jaunimas teisus: mentaliteto klausimas yra pirmaeilis. „Mentaliteto rykštė“
Liudvikas DŪDA, Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius:
Automobilių statymo problema Klaipėdoje yra analizuojama ir gerai žinoma. Sovietiniais laikais namai buvo statomi ne padrikai, o darniai, tik nebuvo įvertinta, kad politinė sistema žlugs, žmonės taps laisvi ir galės nusipirkti visko daug, taip pat ir automobilių, o jų parkavimo vietų skaičius liks senas.
Beje, daugiaaukščių garažų Klaipėdoje sovietiniais laikais pastatyti du, o šiais laikais – nė vieno! Šiais laikais populiaru tapo įrengti požeminius garažus, bet problema kita – jei stovėjimas apmokestinamas, jie tampa nepopuliarūs.
Projektuojant naujus gyvenamuosius kvartalus, pavyzdžiui, Dragūnų, taikomos naujos stovėjimo vietų įrengimo normos, todėl problemų nelieka. Miesto centre parkavimo problema bus sprendžiama įrengiant požeminę aikštelę Atgimimo aikštėje ir panaudojant vieną eilę mašinų stovėjimui Danės gatvėje.
Manau, kad rampiniai garažai naujuosiuose rajonuose būtų nepopuliarūs, jei būtų mokami. Naujasis turgus darė apklausą, ar aplinkinių kvartalų gyventojai norėtų laikyti automobilius tokiame garaže už mokestį. Atsakymas buvo „ne“.
Be to, rampiniai garažai yra nepigus malonumas ir statytojams.
Šiuo metu Savivaldybė, vykdydama daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo programą, rengia automobilių stovėjimo vietų kiemuose praplėtimo projektavimo darbus pagal gyventojų ir bendruomenių paraiškas. Kitais metais prasidės jų įrengimo darbai.
Dėl „Park and Ride“ galiu pasakyti, kad tokią aikštelę mes esame įrengę prie ligoninių miestelio, bet didesnio populiarumo ji dar nesulaukė. Tikriausiai dabar parkavimo mokestis mieste yra per mažas. Kita vertus, žmonių mentalitetas formavosi dešimtmečiais, o ypač lietuviui automobilis yra viskas, todėl jį pakeisti bus nelengva.