Sutartis su bendrove dėl kelio nuo 85 iki 97 km projektavimo pasirašyta antradienį, jos vertė – 575,9 tūkst. eurų, BNS informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, rekonstravus visą „Via Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius saugos ir eismo standartus.
„Rekonstravus ruožą turėtų nelikti priešpriešinio eismo susidūrimų, bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai. Tikėtina, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų mažėti apie 70 proc.“, – pranešime sakė R. Lipkevičius.
Vieno nesaugiausių kelių šalyje paskutinis 40 km ruožas atnaujinamas keturiais etapais – pirmus tris – nuo 56,8 iki 85 km – projektuoja „Panevėžio keliai“ – 2,165 mln. eurų vertės sutartys su konkursus laimėjusia įmone pasirašytos pernai vasarą.
2019 metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino šio ruožo rekonstravimo specialųjį planą, leidusį pradėti žemės paėmimo procedūras. Jas planuojama baigti 2022 metais, rangos darbai turėtų būti pradėti tais pačiais metais, o baigti – iki 2025-ųjų pabaigos.
Šiame „Via Baltica“ ruože esančios degalinės kritikavo specialųjį planą, nes jame nenumatyti tiesioginiai įvažiavimai į degalines. Kelių direkcija tvirtino, kad ruožas bus paverstas automagistrale, todėl padidinus leistiną greitį iki 130 kilometrų per valandą tiesioginiai įvažiavimai į degalines yra neįmanomi.
Anot direkcijos, projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 300 mln. eurų.
„Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.
Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai, projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.