Kad baržos pasiektų Kauną, būtina gilinti Nemuno vagą. Dabar jos gylis kai kuriose vietose – vos daugiau nei metras.
Laukia privačių lėšų
Beveik 3 mln. eurų. Tiek kainavo Kauno pakraštyje ties Marvele įrengti krovinių prieplauką.
Valdininkai tikino – šis infrastruktūros objektas taps atspirties tašku, atgaivinsiančiu apmirusią laivybą Nemunu.
Jau įrengta 120 m ilgio krantinė, apie 0,7 ha ploto krovos ir sandėliavimo aikštelė, nutiesti privažiavimo keliai ir inžineriniai tinklai.
Ketinta šią prieplauką dar labiau plėsti. Planuota, kad koncesijos konkursą laimėjęs privatus investuotojas savo lėšomis įrengs 80 m ilgio krantinę, suformuos 1 ha ploto krovos aikštelę, atgabens krovai reikalingą techniką, pastatys sandėlius ir administracinius pastatus.
Valdininkai kalbėjo, kad koncesijos konkursą laimėjęs investuotojas į Marvelės prieplaukos plėtrą turėtų investuoti daugiau nei 11 mln. eurų. Jis už tai gautų teisę ja naudotis 25 metus. Viešojoje erdvėje buvo žadama laivybą Nemunu pradėti 2015-aisiais.
„Tai – itin reikšmingas Lietuvai projektas, atgaivinsiantis krovinių laivybą Nemunu. Pastačius šią prieplauką, vandens transportas bus integruotas į bendrą šalies logistikos grandinę, pagerės laivybos sąlygos tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelyje nuo Kauno iki Klaipėdos“, – 2014 m. pradžioje, kai buvo pradėti darbai, sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministras vylėsi, kad dalį krovinių perkėlus į baržas sumažės automagistralės tarp Kauno ir Klaipėdos tarša, be to, krovinių perkėlimą į vandens kelius skatina Europos Sąjunga.
Investuotojų neatsirado
Milijonus eurų kainavusi Marvelės prieplauka jau kurį laiką yra nenaudojama. Į ją vedantį kelią „puošia“ automobilių eismą draudžiantis kelio ženklas, čia pat pritvirtinta lentelė skelbia, kad visoje teritorijoje draudžiama ne tik važinėti automobiliais, bet ir vaikščioti pėsčiomis.
Nusekus Nemunui šalia prieplaukos išryškėjo seklumos. Tiesa, šalia jos dirbanti žemsiurbė gilina Nemuno vagą, bet šios pastangos neatrodo labai įtikinamos.
Kodėl tiek vilčių teikęs objektas iki šiol nesurado paskirties? Ar ši prieplauka nevirs dar vienu vaiduokliu, liudijančiu apie grandiozinių užmojų žlugimą ir veltui iššvaistytus milijonus?
Susirūpinti verčia faktas, kad paskelbus Marvelės prieplaukos koncesijos konkursą neatsirado nė vieno dalyvio. Nors anksčiau kalbėta, kad šiuo objektu domisi solidūs užsienio investuotojai, konkursas, į kurį dėta nemažai vilčių, žlugo.
Dabar jau pripažįstama – prieplauka netinkama naudoti, nes Nemuno vaga pernelyg sekli, kad ja galėtų plaukti krovininės baržos.
Suprantama, kodėl galimybe ja naudotis nepanoro pasinaudoti potencialūs koncesininkai. Kam reikalingas uostas, prie kurio neįmanoma priplaukti? Be to, parengtos koncesijos sutarties sąlygos taip pat ne itin viliojančios – konkurso nugalėtojas prieš pradėdamas veiklą turėtų savo lėšomis pastatyti nemažai statinių, įrengti krovos aikštelę, nupirkti kranus ir kitą įrangą.
Upės padėtis apgailėtina
„Jeigu šios prieplaukos nebūtų, Nemunas visai išdžiūtų. Lietuva turi vienintelį vandens kelią, todėl reikia stengtis išnaudoti visas galimybes ir jėgas, kad jis funkcionuotų. Juolab kad mes galime tai padaryti“, − sakė pastatytą Marvelės prieplauką valdančios valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas.
Kada bus pradėta gilinti Nemuno vaga, kad prieplauka įgautų savo egzistencijos prasmę? Kiek šie darbai kainuos?
A.Ivanauskas į šį klausimą atsakyti negalėjo, tik užsiminė, kad vagai gilinti numatyta Susisiekimo ministerijos ir Europos Sąjungos paramos lėšų. Deja, jos oficialiai kol kas nėra patvirtintos.
Preliminariai Nemuno vagai nuo Kauno iki Vilkijos valyti reikėtų skirti 6 mln. eurų.
„Pasižiūrėkime į Nerį, kurioje nieko nedaroma. Upė tuoj apaugs salomis. Toks pats likimas laukia ir Nemuno, jeigu nieko nebus daroma. 10–15 metų čia nieko nebuvo tvarkoma, todėl būtina gilinti upės vagą. Jaučiamas verslo susidomėjimas galimybe vandens keliu gabenti krovinius, planų turi ir Rusijos federacija“, − sakė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas.
A.Ivanauskas pripažino – jo vadovaujama direkcija laukia privačių investuotojų, norinčių plėsti Marvelės prieplauką ir ją valdyti, deja, Nemunas jų nedomina, nes upei trūksta gylio.
Susidaro keista situacija, kai abi pusės laukia, kol kita parodys iniciatyvą.
Ar Marvelė taps transporto mazgu?
Blogiausia padėtis – Nemuno atkarpoje tarp Kauno ir Jurbarko. Numatyta, kad vagos gylis šiame ruože būtų ne mažesnis nei 1,2 m.
Nuo Jurbarko iki Kuršių marių padėtis kur kas geresnė. Ten gylis siekia 1,2 m, vagą norima gilinti iki 1,5 m.
„Įsigiję naują žemsiurbę ir ją pastatę už Jurbarko esančioms seklumoms valyti, pamirštume visas problemas. Idėja – Kaune galima į laivus pakrauti krovinius, Jurbarke jų papildyti ir, išnaudojant visas galimybes, plaukti į Klaipėdą.
Nemunu iš Klaipėdos į Marvelės prieplauką būtų galima gabenti jūrinius konteinerius, juos perkrauti į vilkikus ir vežti Lenkijon. Turime įvairių planų, bet pirmiausia reikia išspręsti didžiausią problemą – sudaryti sąlygas laivams praplaukti“, − sakė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas A.Ivanauskas.
Ar nenutiks taip, kad investavus milijonus eurų Nemuno vagai gilinti taip ir neatsiras krovinių gabenimu užsiimti norinčių privačių investuotojų, o šie pinigai tiesiogine prasme bus išmesti į vandenį?
Buvęs Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas, Kauno politikas Gintautas Labanauskas įsitikinęs, kad to nenutiks. Sutvarkius Nemuno vagą upe galėtų plaukioti ne tik krovininiai, bet ir pramoginiai laivai.
„Viskas priklauso nuo politinės valios, ar mes norime turėti vandens kelius, integruotus į bendrą šalies transporto ir logistikos grandinę. Kuo ši grandinė stipresnė, tuo konkurencingesni tampa logistikos centrai, o nuo to geriau ir regioninei, ir visos valstybės ekonomikai. Manau, kad valstybė turi apsispręsti“, − sakė G.Labanauskas.
Krovinius gabenti vandeniu – ypač pigu
Esamą situaciją pašnekovas pavadino vištos ir kiaušinio dilema.
„Kas pirmiau turi atsirasti, į ką pirmiausia investuoti – į infrastruktūrą ar pritraukti krovinių ir keleivių srautus? Atrodytų, kad neturint šių srautų investuoti lėšas į infrastruktūrą neapsimoka. Jeigu neturime bent minimalios infrastruktūros, nes pradėjus statyti Marvelės prieplauką Kaune nebuvo, kur pasikrauti ar iškrauti krovinių, srautų niekada neatsiras“, − sakė G.Labanauskas.
Buvęs Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas tikino – vandens keliui valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį, atsižvelgti ne tik į komercinius, bet ir į globalius interesus.
„Kitas klausimas – ar verta milijonus skirti švenčių fejerverkams, ar šias lėšas investuoti į vandens kelius. Vien verslas nėra pajėgus kurti šių kelių, nes jie atsiperka tik po 30 ar 50 metų. Pažiūrėkime, kas vasarą vyksta kelyje „Via Baltica“, juk dalį šio krovinių srauto galima nukreipti vandens keliais“, − mąstė G.Labanauskas.
Nors krovinių gabenimas vandens keliais trunka ilgiau, šis būdas yra kur kas pigesnis. Išvalius Nemuno vagą nuo Klaipėdos iki Jurbarko galėtų plaukti 1 tūkst. tonų pervežti galinčios baržos. Pasak G.Labanausko, 25 t krovinį gabenantis vilkikas 100 km sunaudoja 25–30 l dyzelino, o baržai šio kiekio užtenka valandai.
„Plukdyti būtų kelis kartus pigiau nei gabenti sausumos transportu. Reikia, kad valstybė priimtų strateginį sprendimą“, − sakė G.Labanauskas.
Ką daryti dabar, kai niekas nepanoro dalyvauti paskelbtame Marvelės koncesijos konkurse? Ar valstybė ryšis investuoti milijonus į Nemuną, tikėdamasi, kad atsiras privačių investuotojų, norinčių šia upe gabenti krovinius?
Verslininkus vilios „parodomaisiais“ plaukimais
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas pripažino – Lietuva yra pasirašiusi tarpvalstybinį susitarimą ir įsipareigojusi užtikrinti reikiamus gylius vidaus vandens keliuose. Deja, 2008–2009 m. jiems prižiūrėti skirtas finansavimas buvo nutrauktas, kol susiklostė tikru galvos skausmu tapusi situacija.
„Konstatavus faktą, kad neatsirado nė vieno Marvelės prieplaukos koncesijos konkurso dalyvio, bus peržiūrėtos konkurso sąlygos. Žvelgiant į dabartines oro sąlygas ir nusekusį Nemuną, susidaro įspūdis, kad laivyba yra sudėtinga, bet įvertinus metų vidurkį – ji galima“, − sakė susisiekimo viceministras.
Anot S.Girdausko, investiciniuose projektuose numatyta palaikyti Nemuno farvaterio gylį ir įsigyti žemsiurbę vagai valyti. Viliamasi, kad 2017 m. bus pasiruošta gilinimo darbams.
„Kreipsimės į Vidaus vandens kelių direkciją, kad savo turima barža ji organizuotų krovinių gabenimą: vežtų skaldą, žvyrą, skaldą ar konteinerius. Procesas turėtų pajudėti, kai Nemune atsistatys vandens lygis“, − kalbėjo viceministras S.Girdauskas.
Susisiekimo ministerijos atstovas pripažino, kad verslas jau dabar domisi galimybe Nemunu gabenti įvairias prekes – stambių gabaritų krovinius, metalo gaminius, grūdus ar statybines medžiagas.
Per mėnesį tikimasi pakeisti Marvelės prieplaukos koncesijos sąlygas, kad jos taptų patrauklesnės verslui, ir kiek vėliau paskelbti naują konkursą.
„Dar šiemet ketiname Nemunu paleisti baržą. Tai turėtų paskatinti verslininkus investuoti į vandens kelius“, − sakė susisiekimo viceministras S.Girdauskas.