Tvarka galiotų ne visų paspirtukų savininkams
Riedant gatvėmis paspirtuku, greitai gali tekti kišenėje vežiotis ir draudimo dokumentus, mat europinės direktyvos nurodo, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę turėtų apdrausti ne tik automobilių vairuotojai, bet ir dalis paspirtukininkų. Finansų ministerijos parengtoms pataisoms Vyriausybė jau pritarė, o patys gyventojai tokią naujovę taip pat vertina gana teigiamai.
„Jeigu bus privaloma, reikės ir draustis“, – teigė paspirtuko vairuotojas.
„Aš skaičiau, kad ten tik galingesniems bus tai taikoma, bet, aš manau, išskirti nereikėtų. Paspirtukas yra paspirtukas“, – įžvalgomis dalijosi kitas vyras.
„Manau, reikėtų. Ir dar labiau negu automobiliams“, – teigė moteris.
Kaip ir pastebėjo vienas pašnekovų, draudimo reikėtų ne visiems paspirtukams, o tik tiems, kurie išvysto didesnį nei 25 km/h greitį arba vadinamiesiems sunkiesiems paspirtukams, jeigu jie sveria daugiau 25 kilogramus ir važiuoja daugiau nei 14 km/h greičiu.
„Galbūt, taip padidėtų atsakomybė tų, kurie tuos paspirtukus įvairiai pakeičia – keičia jų gamyklinius parametrus ir jie važiuoja ne tuo greičiu, kuriuo turėtų važiuoti“, – teigė Seimo narys Kęstutis Mažeika.
Nauja tvarka neįtikina draudikų
Nors daugelis naujovę palaikytų, tokiais politikų užmojais abejoja draudikai.
„Mano žiniomis, paspirtukininkai labai daug bėdos prisidaro sau, o ne tiek daug kitiems, todėl tai nėra civilinės atsakomybės draudimo objektas“, – teigė transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas.
Anot draudikų, dar nėra buvę, kad privalomas civilinės atsakomybės draudimas būtų atsietas nuo transporto priemonės registravimo.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikia drausti paspirtukus, bet kartu jie nėra registruoti ir jų neįmanoma identifikuoti“, – teigė A. Križinauskas.
Kaip be registracijos numerių ar kitų skiriamųjų ženklų nustatyti, kuris paspirtukas ir kam priklauso, pašnekovas teigė neįsivaizduojantis, o štai Finansų viceministrė pasidalijo realiomis idėjomis. Vis dėlto, našta liks ant įmonių pečių.
„Sakykime, holograminiai lipdukai, bet mes tikrai to įstatymu nereguliuojame, o paliekame visą laisvę įmonėms nuspręsti“, – teigė Vaida Markevičienė.
Tokio draudimo kaina – vis dar neaiški
Kiek toks draudimas galėtų kainuoti – neaišku. Ministerija sako, kad aiškiau bus jau įsigaliojus tvarkai.
„Kai šis reguliavimas įsigalios, pagal tai, koks yra poreikis drausti, pagal tai, kokios yra žalos – įmonės pačios sukalibruos šią įmoką“, – teigė Finansų viceministrė V. Markevičienė.
Tiesa, draudikai nuogąstauja, kad neturi pagal ką tos kainos apskaičiuoti.
„Iki šios dienos nėra jokios rizikos statistikos arba statistikos rizikai įvertinti, kiek tų eismo įvykių yra, kur kaltininkai paspirtukininkai, kokio dydžio žalos yra. Tai ir yra lemiantis dalykas, kokia bus draudimo kaina“, – teigė transporto priemonių draudikų biuro vadovas.
O kas tokius įvykius sužiūrės ir sukontroliuos – taip pat neaišku.
„Tokiu atveju, vis tiek turės policija fiksuoti tokį įvykį, kad būtų įmanoma nustatyti, kas kaltininkas“, – teigė A. Križinauskas.
Skuba priimti sprendimus
Jei Seimas pataisoms dėl civilinės atsakomybės pritartų, nauja tvarka įsigaliotų dar iki Kalėdų, tai yra maždaug po pusantro mėnesio.
„Aš manau, kad tas greitis yra šioje vietoje grėsmė, kad bus padaryta labai daug klaidų“, – teigė K. Mažeika.
Tiesa, su panašiais sunkumais susiduria ir kitos valstybės.
„Kol kas mes bendraujame su savo kolegomis, su kitų valstybių biurais. Iš tikrųjų, dar niekas nesugalvojo, kaip reikės įgyvendinti tą direktyvą“, – teigė transporto priemonių draudikų biuro vadovas A. Križinauskas.
Numatoma padidinti ir maksimalią galimo draudimo išmoką asmeniui. Ji galiotų visų rūšių transporto priemonių padarytai žalai atlyginti.
„Tik vienas įvykis buvo pasiekęs maksimalų žalos limitą“, – teigė Finansų viceministrė V. Markevičienė.
Dabar maksimali suma – 5 milijonai eurų. Didinti ją siūloma iki 6,5 milijono.
Visą reportažą rasite LNK portale: