Būtent apie tokį atvejį DELFI papasakojo vilnietė Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris jau beveik metus siekia gauti kompensaciją už jos automobiliui padaryta žalą, kai ji įvažiavo į Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje atsivėrusią duobę.
Ji tikina, kad eismo įvykis atsitiko ne dėl jos kaltės. Kelią prižiūrinti įmonė kaltės taip pat nepripažįsta ir siūlo kreiptis į teismą. Niekuo padėti vilnietei negali ir sostinės savivaldybė.
Ilgas procesas
Savo automobilio padangą ir galinį sparną Viktorija apgadino 2017 metų balandžio 11 dieną. Iš centro važiuodama Geležinio Vilko gatve, ji ketino sukdama į dešinę nuvažiuoti į Ateities gatvę, tačiau nepastebėjo pakankamai gilios duobės.
Pašnekovės teigimu, duobės gylis buvo 10–12 centimetrų, o vien padangos tvarkymas atsiėjo 114 eurų.
„Policija atvažiavo per pusvalandį. Surašė protokolą, išdavė pažymą dėl eismo įvykio ir paaiškino, kad kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikia skambinti į Vilniaus miesto savivaldybės saugaus eismo poskyrį“, – pasakojo ji.
Tačiau tuo Viktorijos vargai tik prasidėjo. Iš savivaldybės sužinojusi už kelio priežiūrą atsakingos įmonės pavadinimą, moteris beveik metus su ja susirašinėjo, turėjo pateikti įvairius dokumentus, tačiau galiausia jokio atlyginimo nesulaukė.
Turėtų spręsti teismas
Geležinio Vilko gatvės tvarkymu užsiima įmonė „Lemminkainen Lietuva“. Kaip aiškino jos komercijos direktorius Nerijus Žėkas, pagal su savivaldybe sudarytą sutartį kelio tvarkymo darbus įmonė gali atlikti tik gavusi savivaldybės administracijos raštišką užsakymą. Tokiu atveju duobės sutvarkomos per 3 paras.
„Aptariamu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas teismo įstatymų nustatyta tvarka“, – Viktorijos situaciją pakomentavo jis.
N. Žėkas dėstė, kad visiems būtų saugiau ir geriau, jei gatvių danga būtų nepriekaištinga, tačiau senesniuose intensyviau naudojamuose keliuose esant permainingiems orams gali atsirasti defektų.
„Vakare buvęs mažas įtrūkimas senesniame kelyje po intensyvesnės liūties ar šlapdribos ryte gali virsti ir duobe“, – kalbėjo jis.
Dėl to „Lemminkainen Lietuva“ rekomendavo apie pastebėtus defektus informuoti savivaldybę arba pačią įmonę.
Teismuose – 28 bylos
Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento juridinio skyriaus vedėja Justina Užumeckaitė logiška ir teisinga vadino tvarką, kai savivaldybės darbuotojai gyventojus tik nukreipia į įmones, iš kurių jie gali reikalauti žalos kompensavimo.
„Miesto ūkio ir transporto departamentas vilnietei pretenzijoje paaiškino, kad už sostinės gatvių priežiūrą atsakingi rangovai, kurie ir turi atlyginti patirtą žalą. Vilniaus miesto gatves prižiūri dvi konkursą laimėjusios bendrovės – „Grinda“ ir „Lemminkainen Lietuva“.
Tokia tvarka yra logiška ir, mūsų nuomone, teisinga. Sutartimi savivaldybė gatvių valdymą ir jų priežiūrą yra pavedusi rangovams, todėl gyventojai, patyrę žalą, pavyzdžiui, dėl po žiemos gatvėse atsiradusios avarinės duobės, žalos turėtų reikalauti iš rangovų“, – komentuodama Viktorijos atvejį sakė ji.
J. Užumeckaitė paaiškino, kad savivaldybė šiuo atveju pagal teisės aktus negalėtų atstovauti gyventojų ginče su rangovais.
„Be to, žalą patyrę asmenys ne tik turi įvardyti, kur ir kada patyrė žalą, bet ir pagrįsti jos dydį, o tokios aplinkybės dažnai nėra vienareikšmės: turi būti įvertintos ir oro sąlygos, vairuotojo veiksmai ir kitos svarbios aplinkybės, galėjusios nulemti vienokį ar kitokį žalos dydį.
Tad ir dėl to savivaldybė negalėtų prieš rangovą atstovauti asmenų, ar už gyventoją teikti pretenzijas rangovui, kadangi, kilus ginčui dėl žalos dydžio ar kitų aplinkybių, abi šalys turi įrodyti savo argumentus.
Tuo atveju, jei gatvių valdytojas (rangovas) atsisakytų gyventojui atlyginti nuostolius, ginčą objektyviai išnagrinėtų teismas. Tiesa, būna atvejų, kuomet asmenys kreipiasi tiesiogiai į teismą ir teismas nustato atsakingus už žalą asmenis ir žalos dydį“, – pasakojo ji.
Savivaldybės atstovė informavo, kad šiuo metu teismuose yra 28 bylos.
„Bylos teismuose baigiasi gana įvairiai: tarp nukentėjusių ir rangovų pasirašomos tiek taikos sutartys, tiek teismai priteisia žalą iš savivaldybės kaip gatvių savininko. Tokiu atveju savivaldybė turi teisę reikalauti kompensacijos iš už gatvių priežiūrą atsakingų bendrovių.
Kompensuojamos žalos vidurkis apie 1 tūkst. eurų, tačiau ji svyruoti gali nuo 300 iki 3 tūkst. eurų, priklausomai nuo automobiliui padarytos žalos ir paties automobilio“, – komentavo J. Užumeckaitė.
Ji dar pridūrė, kad vairuotojai, nukentėję dėl gatvėje atsivėrusios duobės ir apdraudę savo automobilį „Kasko“ draudimu, turi kreiptis į savo draudimo kompaniją.
Tuo metu vairuotojai, apdraudę transporto priemones civiliniu draudimu ir nukentėję dėl gatvėje atsivėrusios duobės, turėtų kreiptis į policijos pareigūnus bei Vilniaus miesto savivaldybę, kuri nurodys, kuris konkrečiai rangovas atsakingas už gatvę, kurioje įvyko įvykis, sukėlęs žalą.
J. Užumeckaitė patarė pastebėjus avarines, gilias duobes, informuoti savivaldybės įmonę „Grinda“. Apie problemą pranešti galima ir programėlėje „Tvarkau Vilnių“.