Daugiausia aptarnauta reguliariųjų skrydžių – 22,9 tūkst. (tai sudaro 83,5 procentus visų aptarnautų skrydžių). Užsakomųjų skrydžių liepą buvo aptarnauta 3 tūkst., bendrosios aviacijos – 596, kariškių skrydžių – 776, kitų skrydžių - 122.
Liepą sumažėjo bendrosios aviacijos skrydžių (aptarnauta 4,7 proc. mažiau nei praeitų metų liepą), kitų rūšių skrydžiai neženkliai augo. Labiausiai išaugo kariškių skrydžių skaičius – liepą buvo aptarnauta 31 proc. daugiau kariškių skrydžių nei pernai.
„Didžiausių Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojų penketukas nesikeičia jau kelerius metus – jame įsitvirtinusios Latvijos, Suomijos, Rusijos bei Vokietijos avialinijos. Oro bendrovės tik nežymiai keičiasi vietomis pagal įvykdytų skrydžių skaičius“, - pranešime cituojamas „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Liepą daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve įvykdė Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ – 2,8 tūkst. skrydžių. Praėjusių metų liepos mėnesio lyderė Suomijos oro bendrovė „Finnair“ šiais metais yra antroje vietoje su 2,7 tūkst. skrydžių, trečioje – Rusijos „Aeroflot“ (2 tūkst. skrydžių), ketvirtoje – Vokietijos „Lufthansa“ (1,6 tūkst. skrydžių), penktoje – Rusijos „Rossiya Airlines“ (1,6 tūkst. skrydžių).
Daugiau nei tris ketvirtadalius (77,9 proc.) visų skrydžių liepą sudarė tranzitiniai skrydžiai – jų skaičius siekė 21,3 tūkst. (1,1 proc. daugiau nei pernai).
Kaip praneša įmonė, iš Lietuvos daugiausia skrista tranzitu į Rusiją, (4,7 tūkst. skrydžių 2019 metų liepą – 3,8 proc. mažiau nei šių metų liepą), Vokietiją (2,9 tūkst. skrydžių – 1 proc. mažiau), Suomiją (1,8 tūkst. skrydžių – 4,5 proc. daugiau), Latviją (1,6 tūkst. skrydžių – 12,2 proc.
Iš Lietuvos liepą daugiausia skrista į Jungtinę Karalystę (322 skrydžiai ir 5,2 proc. augimas, palyginti su praeitų metų liepa), Latviją (289 skrydžiai ir 11,15 proc. augimas), Lenkiją (272 skrydžiai ir 3,2 proc. mažėjimas), Vokietiją (256 skrydžiai ir 1 proc. mažėjimas), Rusiją (142 skrydžiai ir 17,36 proc. augimas).