Seimas dar liepą nutarė, kad nuo lapkričio įsigyjant prekių ar paslaugų, kurių kaina didesnė nei 5 tūkst. eurų, mokėjimą privaloma atlikti negrynaisiais pinigais – mokėjimo kortele arba elektroninės bankininkystės platformoje. Tokia tvarka nuo šiol galioja tiek žmonių ir įmonių tarpusavio atsiskaitymams, tiek privatiems asmenims perkant prekes ir paslaugas iš verslo.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą priėmę valdantieji viliasi, kad tai sumažins šešėlį pirmiausia nekilnojamojo turto, statybų, automobilių prekybos ir remonto bei maitinimo sektoriuose.
Tikina, kad verslui bus naudingiau
„Ribojimas prisidės prie šešėlio mažinimo, bus paprasta sekti pinigų judėjimą, atsiskaitymai bus saugesni. Sąlygos atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir dabar yra gana geros. Bet, tikėtina, bus dar palankesnės, padaugės vietų, kur galima klientams atsiskaityti kortele“, – sprendimą vertina A. Kamarauskas.
Iš pažiūros didesnių problemų gyventojams ir verslams neturėtų kilti. Apklausų duomenimis, Lietuvoje 89 proc. suaugusių gyventojų turi mokėjimo sąskaitą, 96 proc. turinčių sąskaitą turi ir mokėjimo kortelę. Be to, Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų.
„Verslas ir dabar daugiausia atsiskaito kredito pervedimais arba mokėjimo kortelėmis, todėl su didesniais nepatogumais neturėtų susidurti. Nauja tvarka kaip tik paskatins ir smulkųjį verslą pasirūpinti alternatyviomis mokėjimo priemonėmis. Be to, verslui naudinga bus tai, kad įvykusį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais daug lengviau įrodyti nei sandorį grynaisiais – jei to prireiktų“, – atkreipia dėmesį Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius.
Perspėja, kaip nenukentėti
Šiaulių banko atstovas A. Kamarauskas išskiria sritį, kurioje dominuoja grynieji – tai prekyba naudotais automobiliais. Skaičiuojama, kad vidutinė naudoto automobilio kaina šiuo metu sudaro apie 6,6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad pirkėjams ir pardavėjams reikės pakeisti atsiskaitymų įpročius.
„Dabar Lietuvoje, kai lėšas pirkėjas pardavėjui gali pervesti per kelias sekundes, tai neturėtų būti didelė problema. Aišku, gali atsirasti ir tokių, kurie siūlys mokėti grynaisiais didesnę sumą, bet dokumentuose įrašys mažesnę. Reikėtų būti atidiems ir rašyti faktinę pirkimo sumą, nes paaiškėjus nuslėptiems automobilio defektams apsauga galios tik dokumentuose nurodytai pirkimo sumai“, – teigia A. Kamarauskas.
Jis pateikia pavyzdį: tarkime, norite turguje įsigyti automobilį, kurio kaina yra 8 tūkst. eurų. Pagal naujai įsigaliojusius reikalavimus, atsiskaitymas už jį turėtų būti atliekamas pavedimu. Tačiau gali atsirasti tokių pardavėjų, kurie siūlys į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti mažesnę sumą – iki 5 tūkst. eurų, tam, kad galėtų pajamas gauti grynaisiais. Tokiu atveju ne tik pažeidžiamas reikalavimas, bet pirkėjas dar ir prisiima didžiulę riziką.
Jeigu „išlystų“ paslėpti automobilio defektai – maksimali gražinama pinigų suma galėtų siekti tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą. Taip pat jeigu pirkėjas nuspręstų automobilį parduoti nepraėjus trims metams ir pardavimo suma būtų, pavyzdžiui, 7 tūkst. eurų – jis turėtų sumokėti 15 proc. mokestį nuo vertės skirtumo, nes pradinėje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ne tikroji, o fiktyvi kaina, siekianti iki 5 tūkst. eur.
Laurynas Boguševičius, automobilių prekybos bendrovės „Deals On Wheels“ įkūrėjas pritaria, kad mokesčių vengimas – labai bloga praktika. Anot jo, dėl atsiskaitymo grynaisiais ribojimo iki 5 tūkst. galimybė slėpti mokesčius visiškai neišnyks.
„Ir toliau bus pardavėjų, kurie siūlys sutartyje įrašyti mažesnę sumą. Bet jei perki mašiną, tarkime, už 10 tūkst. Eur, ir 5 tūkst. Eur pervedi, o dar 5 sumoki grynaisiais, tai visi paslėpti defektai bus tik tavo problema.
Jei tektų teistis, net laimėjimo atveju, atgautum tik tai kas parašyta sutartyje – 5 tūkst. Eur. Tokia pati situacija su vagystėmis ir KASKO draudimu. Kompensuojama būtų tik pagal sutartyje įrašytą vertę. Ir apskritai, tavo nesumokėti mokesčiai lygu mažesnė tavo tėvų pensija – man tai geriausias moralinis kompasas“, – sako L. Boguševičius.