Laikinai einantis Klaipėdos jūrų uosto generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė komiteto posėdyje trečiadienį teigė, kad šiuo metu uostui labiausiai trūksta gylio bei teritorijos.
„Klaipėdos uostui trūksta gylio, laisvos teritorijos uosto veiklai plėsti, reikia pagerinti navigacines sąlygas. Laivai, kurių ilgis daugiau nei 250 m, į Klaipėdos uostą dėl blogų oro sąlygų negali įplaukti maždaug apie 100 parų per metus“, – sakė V. Paukštė.
Anot jo, įgyvendinus bendrojo plano scenarijų, Klaipėdos uosto teritoriją 2030-2040 m. būtų galima padidinti iki 837 ha, tačiau jokie investiciniai projektai be plano – neįgyvendinami.
„Jei nebūtų patvirtintas bendrasis planas, viską reikėtų įgyvendinti kitais būdais, rengiant atskirus teritorijų planavimo dokumentus. Tai reikalautų papildomų laiko sąnaudų. (...) Norint eiti į rinką ir siūlyti projektą, turime turėti aukštą pasirengimo etapą, nes kalbėti su investuotojais, kai projekto net nėra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, yra beprasmiška, nes negalima įvardinti net konkrečių terminų tokiu atveju“, – teigė V. Paukštė.
„Rinkos poreikiai yra tiek gylis, tiek naujos teritorijos. Mums būtinas bendrojo plano patvirtinimas, kad galėtume įgyvendinti savo projektus“, – pridūrė jis.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad „Klaipėdos uostas yra pats negiliausias ir turintis mažiausiai teritorijos, o pagal krovą lenkia visus.“
„Šioje konkurencinėje kovoje mes pakankamai sėkmingai daug metų kovojome ir tuos krovinius visus esame pasiėmę, kitiems uostams neatiduodame. Tačiau, kai Klaipėda turi 15 metrų gylį, šiandien tam tikroms krovinių rūšims negalime pasakyti: „prašome čia“, jie žino kryptį, o ta kryptis yra Ventspilis“, – komiteto posėdyje sakė V. Dambrauskas.
Antra problema, anot LJKKA prezidento, teritorijų planavimas – dėl naujų aplinkosaugos įstatymų uoste gali tekti atsisakyti dalies krovinių.
„Įstatymų bazė neleidžia niekaip kitaip elgtis vadovams – bet kuri investicija turi būti pagrįsta atsiperkamumu. (...) Šioje šviesoje naujų aplinkosauginių įstatymų atsiranda nauja aktualija, kad būsime priversti atsisakyti dalies krovinių arba juos iškelti į teritorijas, kurios nėra miesto centre“, – teigė V. Dambrauskas.
„Mano tikslas – jus pakviesti į Klaipėdą ir pačiupinėti aktualiausias uosto problemas“, – pridūrė jis, kviesdamas Ekonomikos komitetą rengti išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje.
Susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos nuomone, be bendrojo plano būtų rizikuojama prarasti dalį uosto krovinių.
„Krova didėja. Jei mes nejudėsime į priekį su bendruoju planu, uosto plėtra bus labai chaotiška. Didės oro, triukšmo tarša. (...) Ilgalaikėje perspektyvoje, jei neužkirsime kelio chaotiškai plėtrai, rizikuojame uoste prarasti ne tik būsimus, bet ir esamus krovinius. Aplink regione uostai plečiasi, apimtys krovinių, kurie keliauja per šį regioną, auga, ir tie kroviniai gali tiesiog iškeliauti iš Klaipėdos uosto. Tai turime spręsti ilgesnėje perspektyvoje, bet pamatus turime turėti jau dabar“, – sakė G. Mažeika.
Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis posėdyje sakė, kad šiuo metu Vyriausybėje vyksta nutarimo dėl bendrojo plano patvirtinimo derinimo procedūra.