Kiek brangs privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas priklausys nuo bendrovės, tačiau kainų skirtumai – akivaizdūs.
Pavyzdžiui, jei privalomasis civilinis lengvojo automobilio draudimas metams kainavo apie 70 eurų, pasižadėjus nevykti į keliones už Lietuvos ribų ilgiau nei 21 dienai, kur kas brangiau jį kainuotų drausti nuolatinėms kelionėms po Europos Sąjungą.
Tą patį automobilį apdrausti kelionėms po Europos Sąjungą jau kainuotų beveik 7 kartus daugiau, apie 450 eurų.
Iš vežėjų asociacijos „Linava“ vadovo posto besitraukiantis Algimantas Kondrusevičius DELFI komentavo, kad kainų skirtumus jaučia ir vežėjai. Jis skaičiavo, kad apdrausti vilkiką važinėti ES šalyse siekia 1-3 tūkst. eurų, o kai vilkikas naudojamas tik Lietuvoje, kaina sumažėja kartais.
Esminiai pokyčiai
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kad draudimo bendrovė negali taikyti skirtingą draudimo įmoką priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje naudojama transporto priemonė: sumokėjus vienkartinę įmoką, visą sutarties terminą turi būti suteikta draudiminė apsauga, galiojanti visoje ES teritorijoje.
Kitaip tariant, jei automobilis, kuris draustas įsipareigojant važinėti tik Lietuvoje, patektų į avariją kitoje ES šalyje, jo savininkas turėtų grąžinti iki 50 proc. draudimo bendrovės nukentėjusiems sumokėtos sumos.
„Dabar draudėjui nelabai yra pasirinkimo, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasakė, kad tokia įmokų diferenciacija prieštarauja ES direktyvoms. Taip ir turėtų būti, ES registruotas automobilis, šiuo atveju, Lietuvoje, turi apsaugą visoje ES teritorijoje ir joks regresas bus negalimas, teisės aktai Lietuvoje turės būti patikslinti“, - kalbėjo A. Križinauskas.
Pasak jo, tokio teismo sprendimo buvo galima tikėtis, nes apie šią problemą Lietuvoje jau kalbėta.
„Draudimas turi galioti visoje Europos ekonominėje erdvėje, be papildomų sąlygų, be jokių regresų. Tai buvo aišku, bet po ES Teisingumo Teismo išaiškinimo nebus ginčų, interpretacijų. Man nėra žinoma daugiau valstybių, kuriose būtų kaip Lietuvoje, nes klausiau apie tai užsienio kolegų ir jie nesuprato klausimo. Manau, Lietuvoje tokia praktika susiformavo dėl labai aršios konkurencijos: 8 draudimo įmonės labai nedidelėje rinkoje siekia pritraukti kuo daugiau klientų, taip išgalvojama ir kuo daugiau patrauklių sąlygų“, - apibendrino pašnekovas.
Kaip keisis kainos – dar neaišku
Visgi, kiek pigiau žmogus galėjo įsigyti draudimą, jei pasižadėdavo važinėti tik Lietuvoje, bendros taisyklės nėra: tai priklauso tiek nuo vairuotojo, automobilio, tiek ir nuo bendrovės sukurtos kainodaros.
Vairuotojui nurodžius, kad su automobiliu bus važinėjama tik Lietuvoje, tai buvo vertinama kaip papildomas įsipareigojimas dėl kurio kitaip skaičiuota kaina.
Draudimo bendrovės, klausiamos, kaip keis kainodarą po teismo sprendimo, teigė, kol kas situaciją dar vertinančios ir galimybių didinti kainas neatmetančios.
„Šiai dienai dar nesame pasirengę išsamiai komentuoti visų sprendimo niuansų, kadangi sprendimas priimtas kitos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės byloje, ir ne visos jo dalys gali būti aktualios būtent „Lietuvos draudimui“, - komentavo bendrovės draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.
Pasak jo, iki šiol panašūs ESTT sprendimai, pavyzdžiui, dėl lyties faktoriaus, kainų šoko nesukėlė, tačiau tikimybė didėjimui išlieka.
„Kainos galėtų didėti tuo atveju, jeigu dėl ESTT sprendimo pablogėtų visos rinkos rizikingumas, nuostolingumas, klientų drausmė bei sąžiningumas. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje imtų masiškai draustis Lietuvos piliečiai, kurie turi automobilius su lietuviškais numeriais, bet faktiškai nuolatos juos vairuoja Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir pan. Kadangi Vakarų Europoje privalomojo transporto draudimo rizikingumas ir draudimo įmokos/išmokos yra 5-10 kartų didesnės, tikėtina, kad tokia tendencija lemtų didesnius Lietuvos draudikų patiriamus nuostolius, todėl draudimo įmokos taip pat pakiltų", - dėstė jis.
„Šiuo metu analizuojame situaciją. Be jokios abejonės, reikės imtis vienokių ar kitokių sprendimų, tačiau, ar jie turės didelės įtakos kainos pokyčiams, ar skirtingiems apsaugos režimams, dar anksti pasakyti", - kalbėjo draudimo bendrovės „If“ Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Aleksas Nečajevas.
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo vyriausias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo produkto vadovas, rizikos vertintojas Vytautas Petronis sako, kad ESTT pagrindu Lietuvoje bus formuojama Lietuvos teismų praktika.
„ESTT sprendimas nėra lemiamas veiksnys, darysiantis įtaka kainų pokyčiams draudimo rinkoje. Įmokos dydis nustatomas individualiai vertinant klientą pagal daugelį kriterijų: draudimo išmokų dydį, įvykių skaičių ir panašiai. Visuomet ieškosime klientui priimtiniausio sprendimo“, - sakė jis.
Vežėjams atstovaujantis A. Kondrusevičius viliasi, kad ESTT sprendimas sulygins vairuotojų ir draudikų derybines pozicijas.
„Sakyčiau, kad draudikai į savo sutartis yra įdėję tiek daug saugiklių, kad jie praktiškai niekuo nerizikuodami susirenka pinigus iš vežėjų. Viliuosi, kad šis sprendimas sulygins derybines pozicijas. Šiuo atveju draudikai negalės imtis sankcijų, jeigu jos nėra sisteminės“, - kalbėjo pašnekovas.
„Draudimo bendrovės ne visada lanksčiai žiūri į vežėjo poreikius. Kartais jos pasiūlo tokias kainas, kurios rodo, kad paslaugų teikti nenorima. Mes tikimės Vyriausybės pagalbos, nes prievolė draustis yra primesta, tad turėtų būti ir tam tikras reguliavimas bei vienodos teisės derybose dėl kainų“, - kalbėjo jis.
Europos teismas pasisakė dėl bylos Lietuvoje
Šiemet kovą ESTT priėmė sprendimą byloje, kurioje atsakė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo klausimą, ar draudikas turi teisę taikyti skirtingą draudimo įmoką priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje naudojama transporto priemonė - ar visoje ES, ar tik Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje į teismą kreipėsi draudimo bendrovė, siekdama, kad apsidraudusi įmonė, kuri neinformavo apie transporto priemonių naudojimą už Lietuvos ribų ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, atlygintų dalį išmokų, kurios priskaičiuotos po avarijų kitų ES valstybių teritorijose.
Apsidraudusi įmonė, sudarydama sutartis, nenurodė, kad transporto priemonės bus naudojamos už Lietuvos ribų, todėl draudikai teigė, kad į tai neatsižvelgta apskaičiuojant draudimo riziką.
Apsidraudusios įmonės nuomone, ji neprivalėjo informuoti draudiko apie transporto priemonių naudojimą kitose ES valstybėse, nes tiek nacionalinė, tiek ir ES teisė įpareigojo draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų visoje ES teritorijoje.
Lietuvos teismų praktika kitokia nei ES
Advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Marius Liatukas primena, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnyba buvo teisės aktus išaiškinusi analogiškai kaip ir ESTT. Ji nurodė, kad draudikas neturi teisės draudimo sutartimi prisiimti eismo įvykio ir žalos atsiradimo riziką ne visoje Europos Sąjungos teritorijoje, o tik vienoje Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.
ES Teisingumo teismo sprendimu, pasak advokato, patvirtinama, kad asmenims, apdraudusiems automobilius kaip eksploatuojamus tik Lietuvoje, garantuojama draudiminė apsauga ir tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Šveicariją, Norvegiją ir kai kurias kitas ne ES šalis, nepaisant to, kur automobilis bus ar yra eksploatuojamas.
Be to, dėl automobilio naudojimo užsienyje draudimas negali kainuoti daugiau ir tai negali būti laikoma draudiminę riziką didinančiu ar kažkaip kitaip keičiančiu veiksniu.
„Toks teismo sprendimas, manytina, galėtų būti pagrindu atmesti draudikų reikalavimus dėl žalos atlyginimo regreso teise, kadangi po ESTT išaiškinimo darytina išvada, jog tokie draudikų reikalavimai nėra suderinami su ES teise. Kita vertus, lieka atviras klausimas, o kaip dėl tų apsidraudusiųjų, kurie jau įvykdė analogiškus draudikų reikalavimus ir padengė dalį draudiko atlygintos žalos nukentėjusiajam?“,- klausė jis.