Kai kurie Seimo nariai siūlė atidėti numatytų darbų atlikimo pradžią, esą nėra tinkamai pasiruošta. Bet, matyt, jie neįvertino galimų pasekmių, jeigu toks projektas būtų atidėtas, ir pademonstravo savotišką neraštingumą, paskutinę minutę keldami sumaištį ir naują svarstymų bangą. Liaudies išmintis byloja – šunys loja, karavanas eina.
Apie Vilniaus oro uosto rekonstrukciją papasakojo Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, kuruojantis šį projektą.
– Kaip vertinate kai kurių Seimo liberalų ir konservatorių frakcijų narių siūlymą atidėti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją?
– Rekonstrukcijai buvo kruopščiai ruoštasi dvejus metus. Esame pasiruošę visiems jos etapams. Į politiką oro uostai nesikiša, mes turime aviacinę veiklą vertinančias institucijas, patvirtintus planus, tad vykdome suplanuotus darbus. Sveikos darbinės įtampos ir taip užtenka.
– Ar rekonstrukcijos darbai vyksta pagal planą?
– Vilniaus oro uoste paruošiamieji darbai jau vyksta nuo gegužės 30 dienos, nestabdant veiklos, netrukdant oro eismui. Įvairūs darbai vykdomi ir dieną, ir naktį: šalia KTT stiprinamas ir tankinamas apsauginių juostų gruntas, įrengiamos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, atliekami elektrotechnikos darbai, vedžiojami kabeliai. Liepos 14 dieną prasidės intensyvūs darbai ant kilimo juostos. Viskas vyksta pagal planą.
Projekto rangovas yra ūkio subjektų grupė – latvių bendrovė „A.C.B.“ ir lietuvių UAB „Autokausta“, pasitelkę dar 10 subrangovų.
Skrydžiai iš Vilniaus persikels į Kauno oro uostą, jį baigiama paruošti išaugusiems keleivių srautams – iškilo laikinieji išvykimo ir atvykimo terminalai, išplėsta transporto infrastruktūra. Oro uosto įrangos perkraustymą iš Vilniaus į Kauną atlieka ekspedijavimo UAB „Axis Transport“.
– Kuo skiriasi Vilniaus oro uosto KTT rekonstrukcija nuo panašių pasaulyje?
– Pirmą kartą Europoje didesnio oro uosto veikla perkeliama į mažesnio (dažniausiai būna atvirkščiai) – tai beprecedentis reiškinys, tuo išsiskirsime, būsime pavyzdžiu.
Apskritai rekonstrukcijos vyksta ir kituose oro uostuose, tai nėra kažkas neįprasto, reikia tik džiaugtis, kad tai vyksta itin retai. Pavyzdžiui, Italijos Bergamo oro uosto KTT rekonstrukcija atlikta prieš trejus metus gegužę–birželį, jo veikla buvo sustabdyta daugiau nei 2 savaitėms.
Austrijos Klagenfurto oro uosto veikla dėl tako rekonstrukcijos buvo sustabdyta 3 savaitėms praėjusių metų rugsėjo mėnesį. O Bulgarijos Varnos oro uostas buvo uždarytas net 4,5 mėnesio. Visų rekonstrukcijų mastai skiriasi – atliekami skirtingi darbai, todėl skiriasi ir veiklos sustabdymo laikotarpis.
– Dėl ko dažniausiai nerimauja oro bendrovės ir keleiviai, kai dabar skrydžiai keliasi į Kauną?
– Tik viena oro bendrovė – „Ryanair“ neperkėlė savo skrydžių iš sostinės į Kauną, jie nebus vykdomi nuo liepos 1 iki rugsėjo 1 dienos. Nuo rudens skrydžius iš Vilniaus ši bendrovė vėl vykdys.
Viešai diskutuojama, ar Kauno oro uostas pajėgs aptarnauti staiga išaugusį keleivių skaičių, ar pajėgs su šiuo iššūkiu susitvarkyti. Patikiname, kad pajėgs.
Kita baimė – susisiekimas. Mes manome, kad susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno yra geras, specialiai šiuo laikotarpiu imtasi daug papildomų priemonių, kad keleiviai nepatirtų nepatogumų.
Reguliariai keleivius iš Klaipėdos ir Vilniaus į Kauno oro uostą vežios bendrovė „Ollex“, o transporto bendrovė „Toks“ maršrutu Vilniaus autobusų stotis – Kauno oro uostas vyks devynis kartus per dieną.
Kauno geležinkelio stotį su oro uostu jungiantys 29-ojo maršruto autobusai kursuos kas pusvalandį, o naujas specialus 29E maršruto autobusas suteiks galimybę pasiekti oro uostą iš centro per 20 minučių nakties metu.
– Kokie konkrečiai KTT rekonstrukcijos darbai bus atlikti?
Bus frezuojama senoji asfaltinė danga per visą 2515 m ilgį ir 50 m plotį. Bus užkloti keturi skirtingi dangos sluoksniai, kartu tiesiami elektros kabeliai, prie kurių bus prijungti nauji LED žiburiai, įrengiami vandens surinkimo latakai. Viršutinis KTT sluoksnis ypatingas tuo, kad jam keliami papildomi ratų sukibimo su dangos paviršiumi reikalavimai.
Rekonstrukcijos metu į oro uostą suvažiuos ar bus atvežta 200 įvairios technikos vienetų.
– Kaip atrodys KTT danga ir žymėjimas, kiti techniniai įrenginiai po rekonstrukcijos? Apibūdinkite pokyčius, detales.
Kilimo ir tūpimo takas kaip inžinerinis statinys nesikeis, pavyzdžiui, nebus pakeistas žemės reljefo peraukštėjimas, kuris siekia 17 metrų. To technologiškai praktiškai neįmanoma padaryti. KTT kategorija 4E (tai reiškia – ilgas ir platus) išliks, kaip ir buvo. Tarptautiniams oro uostams kategorijas suteikia ICAO – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, Vilniaus oro uosto kategorija RFFS 7. Rekonstruoto tako žymėjimas bus toks pat, kaip buvo.
– Ar pavyks Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbus baigti laiku?
Pasirinkome tinkamiausią laikotarpį pagal mūsų klimato sąlygas, vadovaudamiesi ilgalaikėmis orų prognozėmis. Svarbiausia yra kuo mažesnis kritulių kiekis ir mažiausi temperatūrų pokyčiai. Skaičiuota su atsarga, tad gali būti, kad takas bus rekonstruotas anksčiau nei per 35 dienas, tačiau vis tiek skrydžiai bus atnaujinti, kaip suplanuota, – nuo rugpjūčio 18 dienos.