Skelbiama, kad kelių sektorius išliko palankioje padėtyje dėl degalų ir kitų energetinių išteklių kainų. Krovininio kelių transporto vežėjai nepaisant lėtėjančios Vokietijos ekonomikos, augino krovinių vežimo apimtis beveik 17 proc., kuri sudarė 69,5 mln. tonų.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, keleivių vežimas augo kiek daugiau nei 2 proc., daugėjo kelionių viešuoju transportu tiek miestuose, tiek tarpmiestiniuose maršrutuose (viso vežta 171 mln. keleivių), autobusais vežtų keleivių skaičius augo apie 3 proc.
Tuo tarpu oro uostuose buvo aptarnauti 3 mln. keleivių, vidaus vandenų keleivių skaičius augo beveik 14 proc. (1,3 mln. keleivių). Neliko nuošalėje ir geležinkelių keleiviai, kurių vežta net beveik 11 proc. daugiau (2,6 mln. keleivių).
Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 1 proc. (21,1 mln. tonų) daugiau krovinių nei praėjusiu laikotarpiu ir lyginant su aplinkiniais Latvijos ir Estijos uostais perkrauta daugiausiai krovinių. Klaipėdos uosto krova stabilizavosi ir augo 0,5 proc. (16,4 mln. tonų).
Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių, statybinių medžiagų, metalo laužo ir medienos krova.
Tuo metu Lietuvos aviacijos sektoriaus rezultatai pralenkė priešpandeminį lygį: per Lietuvos oro uostus lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais keliavo 9 proc. daugiau keleivių (3 mln.) ir buvo aptarnauta 10,6 tūkst. tonų krovinių. Vilniaus oro uoste, kuriame buvo aptarnauti 2,3 mln. keleivių, pasiektas 12 proc. augimas.
Lietuvą su pasauliu 2024 m. II ketvirtį jungė 84 skrydžių kryptys. Tai – trimis kryptimis daugiau nei 2023 II ketvirtį. Iš Vilniaus oro uosto galima buvo keliauti 50 krypčių, o iš Kauno ir Palangos oro uostų 28 ir 6 reguliariomis skrydžių kryptimis.