Maršruto startas buvo sėkmingas
Keleivių, atvykstančių į Vilnių iš Rygos, vis dar yra.
„Lankau Vilnių kaip turistas. Apžiūrėsiu miestą, skaniai pavalgysiu“, – dalijosi vienas jų.
„Mes iš Latvijos, atvykome susitikimui. Kelionė patogi, viskas gerai“, – teigė darbo tikslais atvykusios moterys.
„Mes gyvename Rygoje ir Vilniuje – taip per pusę. Ir ten, ir čia“, – teigė kita pašnekovė.
Traukinys pradėjo kursuoti lygiai prieš mėnesį. Reisas buvo atidarytas pompastiškai – pasivažinėjo ir valdžia.
„Mes pasiėmėme šitą, atrodo, per dešimtmečius neįveikiamą kliūtį“, – tada kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tiesa, kai kam tai kėlė šypseną.
„Susidarė įspūdis, kad čia vos ne pirmą kartą Lietuvoje traukinys atsirado, kaip prieš maždaug 160 metų. Taip jau buvo parodyta, kad čia tokia naujiena, kad vos ne į mėnulį nuskridome, kad čia kažkoks atradimas pasauliniame lygyje“, – teigė Geležinkelininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Federavičius.
Startas buvo sėkmingas – traukinio bilietai buvo tiesiog iššluoti. Vos per dvi dienas buvo nupirkta beveik 2000 bilietų, o dabar keleiviai sako, kad, bent jau savaitės pradžioje, tarp tuščių sėdynių švilpia vėjai.
„Iš Rygos pajudėjo pustuštis, bet vėliau – prilipo“, – teigė keleivis.
Traukinys stoja Jelgavoje, Joniškyje, Šiauliuose, Kaišiadoryse, taigi – tarptautinis maršrutas neretai naudojamas ir vietinėms kelionėms.
„Aš ne iš Rygos, aš iš Šiaulių“, – dalijosi mergina.
„Aš iš Šiaulių. Puikiai, viskas gerai“, – kelionę įvertino kita pašnekovė.
Dauguma keleivių keliauja į kaimyninę šalį
Kaip teigė S. Federavičius, naujo maršruto įvedimo pradžioje – keliaujančiųjų buvo apstu.
„Pradžioje tikrai buvo labai daug keleivių, bet šiuo metu tokią informaciją gavau, kad šiek tiek sumažėjo“, – teigė jis.
Geležinkeliai suskaičiavo ir, nors traukinys kursuoja mėnesį, sako, kad rezultatai džiugina, o tai, kad žmonės traukiniu neva dažniau naudojasi tik vietinėms kelionėms – mitas.
„Keliones iš Vilniaus į Rygą arba iš Rygos į Vilnių, arba kažkur iš tarpinių stočių, pasirinko apie 9500 žmonių. Labiausiai sulaukia susidomėjimo iš keliaujančių tarptautiniu maršrutu, kitaip tariant – keliaujančių į kaimyninę šalį. Šiandien iš tų 9500 mes turime daugiau kaip 70 procentų keliaujančių tarptautinę kelionę“, – dalijosi laikinasis „LTG Link“ vadovas Gediminas Šečkus.
Situaciją LNK žinios apžvelgė ir Šiaulių stotyje. Ten keliaujančių į Rygą taip pat pasitaikė, tačiau jų – vos keturi.
„Darbo reikalai. Tas maršrutas, iš tikrųjų, labai gerai atrodo, nes anksčiau reikėdavo autobusu važiuoti, kratytis ir gana ilga kelionė gaudavosi, o traukiniu – labai patogu. Dvi valandos ir vietoje“, – kalbėjo vyras.
„Pasivaikščiosime po senamiestį, turime viešbutį, panakvosime ir rytoj iš Rygos grįšime“, – dalijosi kita pašnekovė.
„Į svečius važiuoju. Anksčiau autobusu važiuodavau, dabar – patogiau“, – teigė senjorė.
Tiesa, kur kas daugiau gyventojų buvo išlipinančių Šiauliuose, o ne vykstančių į Rygą. Geležinkeliai sako, kad darbo dienomis keliaujančiųjų yra mažiau nei savaitgaliais ar šventiniu laikotarpiu.
„Artimiausiu metu, planų tankinti važiavimo neturime“, – teigė G. Šečkus.
Tikisi, kad išvengti nuostolių pavyks
Dabar kelionė nuo Vilniaus iki Rygos traukiniu trunka 4 valandas ir 13 minučių. Anot profsąjungos, reklamos – daug, tačiau tokios pagyros atrodo keistai, esą būtų visai kitaip, jeigu kalbėtume ne apie traukinį Vilnius-Ryga, o apie „Rail Baltica“.
„Greičiai liko tie patys, nes rekonstrukcijos tų kelių nebuvo. Tikrai su tokiu greičiu su mašina konkuruoti negalime“, – teigė S. Federavičius.
Traukinys dabar rieda ne greičiau nei 120 kilometrų per valandą. Antra klase nuo Vilniaus iki Rygos nuvažiuoti kainuoja 24 eurai, pirma klase – 10 eurų brangiau.
„Keleivinis transportas visada buvo nuostolingas – ir prieš 10, ir prieš 20 metų. Jis visada buvo dotuojamas iš tos pačios įmonės, nes įmonė buvo pelninga dėl krovinių pervežimo.
Dabar mes to pelno neturime ir valstybė dabar apskritai geležinkelį dotuoja, taigi – čia viskas ir mano, ir jūsų, ir mūsų visų sąskaita“, – pastebėjimais dalijosi S. Federavičius.
„Lietuvos dalyje viską vykdome pagal savo turimas sutartis su Susisiekimo ministerija, o tuo tarpu Latvijos teritorijoje mes vykdome grynai komerciniais pagrindais. Planuojame ir tikimės, kad mums šitas maršrutas nuostolingas nebus“, – vylėsi G. Šečkus.
Visą reportažą rasite LNK portale: