Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pristatyta strategija parengta atsižvelgiant į šiuo metu esamą kelių finansavimo modelį ir lygį.
Kelių direkcija, rengdama strategiją iki 2035 metų, susistemino turimą informaciją apie valstybinės reikšmės infrastruktūros būklę, nuo tarptautinių koridorių („Via Baltica“, Vilnius–Kaunas, Vilnius–Utena), asfalto dangų rekonstravimo ir remonto, žvyrkelių asfaltavimo ir remonto iki intelektinių transporto sistemų, eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo ir aplinkkelių plėtros.
Strategija numato, kad iki 2035 metų neliks blogos būklės ruožų magistraliniuose ir krašto keliuose, t.y. 2 439 kilometrai. Taip pat numatoma rekonstruoti 400 km nesaugių krašto kelių, kurie šiuo metu neatitinka esminių Kelių techniniame reglamente nustatytų kelio dangos pločio reikalavimų.
„Pavyzdžiui, šiuo metu yra krašto kelių ruožų, kurių plotis yra apie 3,5 metro. Iki šių metų pabaigos bus ištirta visų rajoninės reikšmės asfaltuotų kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl reikalingų ruožų ir jų tvarkymo apimčių“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Didieji projektai
Strategijoje iki 2035 metų numatyta baigti viso „Via Baltica“ ruožo rekonstravimą. Numatyti 8 projekto įgyvendinimo etapai, kurių metu iš viso numatoma rekonstruoti beveik 190 km, o planuojama vertė – 684 mln. eurų.
Kitiems dviem projektams įgyvendinti – keliui A1 (Vilnius–Kaunas) ir keliui A14 (Vilnius–Utena) – prireiks beveik 350 mln. eurų.
Strategijoje numatyta iki 2035 metų beveik perpus sumažinti esamų žvyrkelių skaičių – Lietuvoje liks tik 16 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo su žvyro danga, t.y. 3 425 km. Pasiekus numatytą rodiklį Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga bus mažiau nei Švedijoje. Planuojama, kad tam prireiks beveik 1 mlrd. eurų investicijų.
V. Andrejevas pasakojo, kad šiuo metu yra atliekamas tiltų būklės vertinimas, kurį tikimasi baigti per ateinančius 3 metus. Prognozuojama, kad blogos būklės tiltams rekonstruoti iki 2035 metų prireiks 340 mln. eurų.
Kelių direkcija šiuo metu yra sulaukusi prašymų dėl 15 aplinkkelių tiesimo Lietuvoje. Pasak A. Andrejevo, pagal esamas finansines galimybes, aplinkkelių projektus bus galima pradėti įgyvendinti tik nuo 2033 metų.
Atsižvelgiant į tranzitinio transporto intensyvumą, galėtų būti įgyvendintas tik Vilniaus pietinio aplinkkelio antrasis etapas.
Numato 11 mlrd. eurų
V. Andrejevas dar pasakojo, kad viena Kelių direkcijos veiklos sričių yra eismo saugos užtikrinimas, tai apima pėsčiųjų perėjų atnaujinimą ir įrengimą, greičio valdymo priemonių įrengimą, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimą ir rekonstravimą, apšvietimo plėtrą, autobusų sustojimo aikšteles ir aplinkosauginių priemonių diegimą.
Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimui iki 2035 metų planuojama skirti apie 232 mln. eurų.
„Šios priemonės prisidės prie strategijos „Vizija 0“ įgyvendinimo, t.y. nulio žuvusiųjų keliuose“, – sakė V. Andrejevas.
Be to, iki 2035 metų intelektinių transporto sistemų, t.y. kintamųjų informacijos ženklų, greičio matavimo sistemų ir kitų priemonių, įdiegimui numatyta skirti 86 mln. eurų.
Bendrai strategijoje numatytiems tikslams pasiekti reikalingas lėšų poreikis sudaro apie 11 mlrd. eurų, iš jų 6,9 mlrd. eurų – investicijos į kelių tinklo plėtrą, 1,4 mlrd. eurų – kelių priežiūrai, apie 2,4 mlrd. eurų – vietinės reikšmės keliams, 0,2 mlrd. eurų – administravimui ir įstatymų numatytoms prievolėms vykdyti.
Priešnuodis norui „prastumti“
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis žurnalistams sakė, kad ilgalaikis ir su rinkimų sezonais nesusietas planavimas yra būtinas nuosekliai ir stabiliai valstybės ekonomikos plėtrai užtikrinti.
„Planavimas ir priešnuodis vis dar pasitaikančiam politikų bei verslo atstovų norui prastumti savo interesus“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad strategija nėra baigtinė, o diskusijų metu pasiūlyti nauji projektai taip pat galės būti įtraukti į ją.
R. Masiulis dar pastebėjo, kad šiuo metu esamas finansavimas nėra pakankamas.
„Trūkstamas finansavimas gali siekti iki 2 mlrd. eurų, t.y. apie 125 mln. eurų per metus“, – sakė jis.
Dėl to R. Masiulis ragino Seimą priimti kelių rinkliavai reikalingus įstatymų pakeitimus.
„Delsiant įteisinti kelių rinkliavą, kasmet netenkama per 60 mln. eurų, t.y. sumos, už kurią būtų galima kasmet papildomai išasfaltuoti apie 200 km žvyrkelių“, – sakė Rokas Masiulis.
Nuo 2018 metų lapkričio laukiama Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvados.