Minėtos mažos taršos zonos turėjo atsirasti nuo šių metų ir visuose šalies miestuose, tačiau Aplinkos ministerija ir Seimas šį pirminį planą sušvelnino.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pasakojo, kad nepaisant atidėtų terminų miestai ruošiasi pertvarkoms.
„Didieji miestai supranta, kad tai neišvengiama, natūralu, kad miestų centruose, turistų lankomose vietose norisi, jog oras būtų gaivus, nevažinėtų transporto priemonės su mėlynu dūmu ir negadintų oro bei neterštų aplinkos.
Miestai ir be paraginimų apie tai galvoja, žiūri į Skandinavijos pavyzdžius. Apie tai mąsto ir kurortai. Sakyčiau, kad labiau rezervuotai į tai žiūri mažieji miestai, nes yra tam tikra specifika, kai kurie miestai tranzitiniai, ir mažos taršos zonas išskirti būtų komplikuota“, – sakė jis.
M. Sinkevičius kalbėjo, kad mažos taršos zonos pirmiausia galėtų būti nustatomos didžiuosiuose miestuose bei tam tikruose kurortuose.
„Dabartinės diskusijos krypsta į tai, kad mažos taršos zonos turėtų būti nustatytos, pirmiausia, didmiesčiuose. Ten didžiausia žmonių koncentracija, daugiau turistų. Čia kalbame apie Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą, Kauną, Vilnių.
Taip pat kalbame apie keturis kurortus: Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą“, – teigė jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, šiuo metu kalbama, jog į tam tikras savivaldybių nustatytas teritorijas būtų negalima atvykti su senesniu nei 2000-ųjų gamybos automobiliu, nepriklausomai, ar jis varomas dyzelinu, ar benzinu.
„Tai reiškia, kad jei transporto priemonei daugiau nei 22 ar 23 metai, jūs į tokią zoną neturėtumėte pakliūti.
Kita vertus, yra niuansų, kas stovės prie tų zonų ir tikrins, ar tavo automobiliui 23, ar 25, ar 18 m.“, – sakė jis.
Tiesa, kaip patikino, jei siekiama mažiau užteršto oro, pirmenybę patekti į minėtas zonas galėtų turėti hibridinės ar elektra varomos transporto priemonės.
„Jos nebūtų apribojamos. Taigi jei turėsite elektromobilį, pateksite visur“, – teigė M. Sinkevičius.
Visgi, kaip patikino, kol kas niuansų dėl šio įstatymo projekto netrūksta.
„Įsivaizduokime, kad yra Vilniaus senamiestis, jame – nenutrūkstamas automobilių srautas. Tai kas dabar – ar fizinis žmogus, ar užtvaras pagal valstybinius registracijos duomenis įleis mašiną, neįleis. Kaip bus su gyventojais, kurie ten gyvena ir turi senesnes transporto priemones? Jie jas priverstinai turės parduoti? <...>.
Kaip bus užtikrinamas paslaugas ir prekes pristatančių atvykimas? Yra tokių kuriozų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Jis teigė, kad savivaldybės pateikė Susisiekimo ministerijai aiškinimus, su kokiais sunkumais būtų susidurta, jei tokios zonos taptų realybe.
„Dabar ambicijos padaryti mažos taršos zonas šiek tiek atidedamos. Šiuo metu kalbama, kad tai galėtų būti 2024–2025 m. <…>.
Manau, kad čia bus nemažai ir visuomenės reakcijų, politinių diskusijų“, – teigė jis.