Skaitytojas Rimantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pateko į incidentą su bendrove „Panek“, kuri per mėnesį, po įvairių bandymų susisiekti, neatsakė į „Delfi“ klausimus. Jeigu gausime jos komentarą, tekstą papildysime.
Atvykimas į gimtinę lietuviui apkarto
Rimantas teigia dar 2023 metais pasirašęs dvi trumpalaikes automobilio nuomos sutartis – sausio ir balandžio mėnesiais. Nusileidęs iš Ispanijos jis nuomojosi automobilį Kauno oro uosto prieigose.
„Automobilių nuoma man kainavo apie 250 eurų, o baudų nuskaičiuota tyliai už 950 eurų. Ir tokių skundų Vartotojų tarnyboje – dešimtys. Su advokatu ir Vartotojų tarnyba man pavyko išsireikalauti ne tik nuskaitytas sumas, bet ir advokato išlaidas“, – teigia Rimantas.
2023 metų metų kovą bendrovė, esą be jokio išankstinio įspėjimo ar atskiro pranešimo, nuo kliento asmeninės sąskaitos nuskaitė 425 eurų, o gegužės 30 dieną – 550 eurų. Vienu atveju suma nuskaityta už kurą ir cheminį valymą, o antru atveju – už valymą ir viršytą greitį, tai rašoma pretenzijoje bendrovei.
„Buvo dėmių, kurios gal nebuvo valytos ir tiesiog buvo prikaišiotos man. Kadangi vakare nuomojausi, buvo tamsu, nepasidariau vidaus nuotraukų. Tik pamačiau tą nuomos sutartį, ten prirašyta pilna baudų, tai aš pasifilmavau išorę. Dėl išorės jie nesikabino, tik dėl vidaus, nes turbūt matė, kad nesifilmavau vidaus.
Paskui pamačiau, kad yra keliolika žmonių, kurie kreipėsi į Vartotojų teisių tarnybą dėl tokių pačių problemų“, – sako vyras.
Jis teigia, kad čia situacijos neįprastumas nesibaigia.
„Ten yra GPS sekimas, sekimo įranga ir jie man netgi pateikė ataskaitą, kad viršijau greitį, parodė, kuriuose kelio ruožuose viršijau greitį ir pagrasino, kad kreipsis į policiją, jeigu toliau reikšiu nepasitenkinimą. Tai tiesiog taip parašė, mes tą panaudojome. Jie neturi teisės prisidenginėti policija“, – sako pašnekovas.
Aiškindamas, kaip buvo nuskaičiuotos lėšos, jis sakė, kad tai lėmė atsiskaitymo būdas: už paslaugas atsiskaityti galima tik kortelėmis, o darant tai debetine kortele privaloma įsigyti draudimą, su kreditine jis neprivalomas.
„Turi turėti kreditinę kortelę, kad galėtum apmokėti už automobilį – kreditinę, tam, kad jie galėtų rezervuoti tam tikrą sumą dėl draudimo. Arba, jeigu neturi kreditinės kortelės, tada jie reikalauja įsigyti draudimą arba nesinuomoti visai“, – teigia Rimantas.
Šių teiginių patikrinti be įmonės komentaro negalime.
Jis teigė, kad nepaisant susigrąžintų lėšų vis tiek pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).
Tarnyba patvirtino „Delfi“, kad, pradėjus ginčo nagrinėjimą, bendrovė sutiko spęsti ginčą taikiai ir tenkino visus vartotojo reikalavimus – grąžino 975 eurų sumą ir atlygino 400 eurų išlaidas, kurias vartotojas patyrė dėl kreipimosi į advokatą. Todėl ginčo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta.
Tačiau tarnyba trečiadienį paskelbė, kad priėmė sprendimą ir skyrė „Panek“ 10000 eurų baudą. Ji nepatvirtino „Delfi“, ar tai yra Rimanto inicijuotas tyrimas, motyvuodama duomenų apsauga. Tačiau, kaip galime matyti, detalės yra iš esmės identiškos.
Įžvelgė agresyvią komercinę veiklą
VVTAT pranešime apie skirtą baudą teigia, kad įvertino automobilių nuomos paslaugas teikiančios „Panek“ veiksmus.
„Nustatyta, jog bendrovė neteikė vartotojams esminės informacijos ir tai galėjo iškreipti vartotojų ekonominį elgesį siūlomos paslaugos atžvilgiu. Be to, bendrovės veiksmai pasireiškė kaip agresyvi komercinė veikla, kai, naudojant pernelyg didelę įtaką, buvo apribota vartotojo pasirinkimo laisvė dėl sandorio“, – teigiama pranešime.
Pasak tarnybos, kreipęsis vartotojas skundėsi dėl nuo kreditinės kortelės nuskaičiuotų lėšų, jo apie tai iš anksto neinformavus. Vartotojas taip pat nurodė, kad per tarpininką užsakydamas automobilio nuomos paslaugas jis nebuvo tinkamai supažindintas su paslaugos sąlygomis, o kilus ginčui sulaukė iš bendrovės grasinimų, jog nuomos laikotarpiu automobilyje įtaisyto GPS aparatu fiksuoti greičio duomenys bus perduoti policijai.
„Įvertinusi situaciją VVTAT konstatavo, kad UAB „Panek“ nesilaikė pareigos suteikti vartotojui informaciją apie padarytus sutartinius pažeidimus bei darė jam spaudimą ir tokiu būdu galėjo apriboti vartotojo galimybę įvertinti situaciją bei imtis veiksmų norint apginti savo galimai pažeistas teises“, – teigiama pranešime.
Tarnyba taip pat teigia, kad nors su esmine informacija apie bendrovės veiklą (paslaugų sąlygas) vartotojai gali susipažinti bendrovės interneto svetainėje arba atvykę į automobilių nuomos punktą, tačiau sutarties sąlygos ir informacija apie baudas (kurias bendrovė esą taiko gerokai didesnes, nei įprasta rinkoje) nėra prieinamos vartotojams, kurie planuoja pirkti bendrovės paslaugas naudodamiesi partnerių platformomis (pavyzdžiui, per skrydžių bendrovę „Ryanair“).
Atsižvelgusi į faktą, jog bendrovė atlygino vartotojui padarytą žalą, VVTAT už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, skyrė „Panek“ 10 341 euro baudą.
Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įteikimo dienos gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Policija: juridiniai asmenys neturi teisės skirti tokių baudų
Policijos departamentas komentuoja, kad įmonės (juridiniai asmenys), o konkrečiu atveju nuomos paslaugą teikiančios įmonės negali taikyti administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodekso (AND) 416 str. (Greičio viršijimas).
Policija aiškina, kad tais atvejais, kai greičio viršijimo atvejai fiksuojami su juridiniams asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, yra išsiunčiamas pranešimas tai įmonei pateikti duomenis apie įvykio dieną transporto priemonę vairavusį asmenį.
„Pateikus duomenis juridinis asmuo nėra niekaip susijęs su administracinės atsakomybės taikymo klausimu konkrečiam nurodytam fiziniam asmeniui. Paskyrus administracinę nuobaudą dėl greičio viršijimo atvejo ją įvykdyti turi ir privalo tik nurodytas įvykio dieną transporto priemonę, priklausančią nuomos paslaugą teikusiai įmonei, vairavęs ir administracinį nusižengimą padaręs asmuo“, – „Delfi“ atsiųstame komentare teigia Policijos departamentas.
Taigi, juridinis asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl greičio viršijimo, todėl tokiais atvejai negali būti sprendžiamas skirtos administracinės nuobaudos išieškojimo klausimas iš kliento.
„Tiesiogiai informuojamas ir siunčiami procesiniai dokumentai tik pažeidėjui, jokiais būdais ne nuomos paslaugą teikusiai įmonei“, – pabrėžia policija.
Skundų pasitaiko įvairių: patartina rinkti įrodymus
Rimantas skraidė į Kauno oro uostą, tačiau Lietuvos oro uostai „Delfi“ komentuoja, kad įmonė jau kurį laiką nėra jų partnerė.
„Su minėta įmone „Panek“ nė viename Lietuvos oro uoste neturime galiojančios sutarties. Ši kompanija mūsų oficialiu partneriu nėra jau nuo 2021 metų.
Visais atvejais kviečiame keleivius naudotis oro uostų svetainėse skelbiamais oficialių partnerių kontaktais. Tačiau mes negalime uždrausti šiai kompanijai sutikti savo klientus oro uosto terminale ar greta jo“, – teigia Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Dėl „Panek“ VVTAT šiais metais yra sulaukusi apie 40 skundų, kurie nagrinėjami neteismine vartotojų ginčų nagrinėjimo tvarka. Tarnyba „Delfi“ atskirai komentavo, kad tokių ginčų sprendimas dažnai priklauso nuo to, ar ginčo šalys gali įrodymais pagrįsti savo reikalavimą.
„Bendrai dėl automobilių nuomos VVTAT prašymų daug nesulaukia. Preliminariai tokių prašymų gaunama iki 100 per metus. Daugiau Lietuvos vartotojai skundžiasi dėl užsienio šalyse įsikūrusių automobilių nuomos bendrovių, nes įprasta, kad tokia paslauga vartotojai naudojasi atostogų metu užsienyje“, – sako tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
Jos teigimu, jei bendrovė yra įsisteigusi ne Lietuvoje, o vienoje iš ES valstybių narių (taip pat Norvegijoje ar Islandijoje), vartotojui dėl kilusio ginčo sprendimo gali padėti Europos vartotojų centras Lietuvoje (www.ecc.lt). Šis centras bendradarbiauja su analogišku centru kitoje valstybėje, kurioje yra įsisteigusi bendrovė, ir padeda išspręsti vartotojo ginčą.
„Sprendžiant tokius ginčus, pasitaiko atvejų, kai vartotojas turi surinkęs savo įrodymus apie grąžintą automobilį, o paslaugos teikėjas pateikia kitą informaciją, kuri kelia abejonių. Tuomet vertiname dokumentų pagrįstumą ir dažnai priimamas sprendimas, kad paslaugos teikėjas nepagrįstai nuskaičiavo pinigus“, – sako D. Malinauskeinė.
Tarnybos teigimu, yra buvę atvejų, kai paslaugos teikėjas už mažareikšmį trūkumą (vos išpurvinto kilimėlio valymą) priskaičiuoja 100 eurų mokestį, ar už remontą (dėl kelių apibraižymų) reikalauja sumokėti kelis tūkstančius eurų, nors vartotojai yra surinkę medžiagą dėl grąžinto automobilio būklės, jog tų apibraižymų nėra. Tuomet taip pat VVTAT pripažįsta, jog pinigai nuskaičiuoti nepagrįstai.