Nusileidimai pribloškė

Utenos regiono Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas L.T. pranešė, kad pirmą sykį poilsiautojus ir vietos gyventojus pribloškė Zarasų rajono Avilio ežere nusileidęs hidroplanas. Jau tada pasipylė skundai, skambučiai.

Skandalu baigėsi pramogos per Jonines, kai apie 15 valandą nuo Strazdų kaimo pusės atskridęs lėktuvas „Sea Fury” nusileido Baluošo ežere ir nuplaukė link Bubulių kaimo. Aplankęs šiame parke sodybą turinčius draugus, po valandėlės hidroplano pilotas su kurtinamu griausmu ant ežero įsibėgėjo, pakilo ir nuskrido Šuminių kaimo link.

Saugomuose vandens telkiniuose galima naudoti tik itin negalingas (iki 4 kilovatų) plaukiojimo priemones. Tuo tarpu rimtų hidroplanų motorų galia siekia ir kelis šimtus kilovatų.

Nesugavo, bet nubaudė

Nors ir nepagavo pažeidėjo už rankos, vietos aplinkosaugininkai ir policininkai šio akibrokšto neprasnaudė. Po kurio laiko pareigūnai ant kilimėlio išsikvietė keturiasdešimtmetį kaunietį Darių Slizevičių.

Už plaukiojimo vandens telkiniuose sąlygų pažeidimą jis nubaustas simboline 200 litų bauda. D.Slizevičius inspektoriams teisinosi nežinojęs, kad ežeras saugomas ir leistis jame draudžiama.

Inspektorių vadas A.Vaičiūnas nevertina D.Slizevičiaus kaip piktybinio pažeidėjo: „Gal žmogus kažkiek ir nežinojo. Lėktuvas labai didelės žalos gal ir nepadaro nusileisdamas į vandenį, juk jis tam pritaikytas.”

Vis dėlto A.Vaičiūnas dienraščiui L.T. pripažino, kad vien dėl triukšmo nepatenkintųjų – apstu.

Herojus – Afrikoje

Pirmuoju už tokį nusileidimą iš dangaus į vandenį nubaustu lietuviu tapęs D.Slizevičius – spalvinga asmenybė. Viešame gyvenime jis figūruoja kaip ekstremalų klubo „Extreme divers” narys.

Turintis leidimą užsiimti individualia veikla D.Slizevičius žiniasklaidoje yra prisistatęs kaip medienos verslo veikėjas.

Telefono numerį neretai keičiančio D.Slizevičiaus L.T. žurnalistai nerado ir naujausiu jo mobiliuoju – jis nuolat išjungtas.

Kaip susisiekti su kauniečiu, teiravomės jo bendražygių. Klubo „Extreme divers” narys ir Kauno bendrovės „Rotveda” vadovas Genadijus Koženevskis L.T. minėjo: „Jis dvi savaites išvykęs į Afriką. Jo telefonas išjungtas. Nieko nežinau, visi klausimai jam. Nemanau, kad kas nors norės be Dariaus žinios ką nors pasakoti...”

Beje, nusižengimo priemone tapęs lėktuvas NB-545 yra registruotas JAV, juo skraidyti D.Slizevičių mokė garsus savo srities specialistas amerikietis Paulas Furnee.

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras:

Pagal dabartinius reikalavimus tokie hidroplanai negali tūpti Lietuvos vandens telkiniuose, išskyrus avarinius nusileidimus. Kai hidroplanas nusileidžia, jis tampa plaukiojimo priemone.

Yra reglamentuota, kad jų varikliai turi būti ne galingesni nei 150 arklio galių (AG). O hidroplanai turi 200 AG ir daugiau. Jiems reikia galingo variklio ir maždaug 400 metrų ilgio tako per vandenį, todėl jie neatitinka mūsų nustatytų aplinkosaugos sąlygų.

Yra ir viešasis interesas: žmogus meškerioja atitrūkęs nuo miesto triukšmo, o jam atskrenda lėktuvas panosėj! Nekalbant apie gamtą – išbaido visus paukščius.

Europoje tokios praktikos nėra, hidroplanai paplitę Amerikoje ir Kanadoje, kur daugelio ežerų neįmanoma pasiekti sausumos keliais. Mūsų ministerijos pozicija – leisti organizuoti tokius nusileidimus tik konkrečiu tikslu.

Civilinės aviacijos agentūros (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas:

Kai hidroplanas pakyla į orą, jam galioja visos taisyklės, kaip ir kitiems lėktuvams. Lieka tik vienas elementas – pasinaudojimas vandens telkiniu. Šiuo atveju CAA reikalavimų nenustato, nes tai neįmanoma.

Takai nesužymimi, nes kilimas priklauso nuo vėjo, bangavimo. Galbūt bus galimybė atrinkti kelis vandens telkinius, kur būtų leista naudotis ir galingesniais nei 150 150 AG hidroplanais.