Tokius skaičius DELFI įvardijo asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Jis sakė, kad pasiūlymas susitaikyti iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Transport Union (IRU) gautas kovo 7 dieną.
„Pasiūlymą apsvarstysime, dabar dirba teisininkai, tada, savaime aišku, mes priimsime arba nepriimsime jo“, – kalbėjo jis.
E. Mikėnas sakė, kad IRU pasiūlymas pirmiausia bus apsvarstytas „Linavos“ prezidiume, o po to dėl jo bus sprendžiama balandžio 26 dieną organizuojamame asociacijos kongrese.
Paklaustas, ar jam asmeniškai pasiūlymas yra priimtinas, E. Mikėnas sakė, kad „gauti pinigų visada smagu“.
Tačiau logistikos paslaugas teikiančios įmonės „Mečys“ direktorius Mečislavas Atroškevičius kelia klausimus, ar siūloma suma yra pakankama ir kokiomis sąlygomis ją reikėtų priimti.
Schemą atskleidė saviškis
Galimos korupcijos IRU istorija prasidėjo 2016 metų balandį, kada dabar jau buvęs jos darbuotojas Marekas Retelskis kreipėsi į teisėsaugą dėl, jo manymu, nuslėptų 510 mln. eurų.
Šie pinigai į IRU keliavo pagal 1975 metais pasirašytoje TIR konvencijoje numatytas taisykles. Ženevoje pasirašyta konvencija palengvino keliais gabenamų krovinių transportavimą, tačiau joje numatyta garantijų sistema galėjo pasitarnauti nedoriems tikslams.
Kaip DELFI aiškino M. Atroškevičius, TIR knygelių kainoje yra numatyta ir draudimo dalis, kuri reikalinga kaip garantija, kad vežėjas pristatys krovinį – jei nepristato, išmokamas draudimas.
„Įmonė (vežėjas) nusiperka draudimą iš „Linavos“, o „Linava“ gauna per IRU, kuri spausdina ir platina knygeles. Ten ir akumuliavosi lėšos.
Sumoje, kurią mokėjo už knygeles, buvo ir draudimo dalis, kuri tuomet buvo per didelė. IRU sugalvojo schemą: atseit jie mokėdavo draudimus ir draudimo kompanija tai pačiai IRU kaip „otkata“ akumuliuodavo tuos pinigus“, – aiškino jis.
IRU TIR departamentui vadovavęs M. Retelskis Šveicarijos prokurorams pateikė skundą, kuriame savo vadovus Umberto de Pretto ir Borisą Blanche kaltino užsiimant „rimtomis nusikalstamomis veikomis“.
M. Retelskis tvirtino, kad nuo 1995 metų IRU egzistavo schema, pagal kurią dalis už TIR knygeles gaunamų draudimo įmokoms skirtų pinigų buvo nukreipiami į įvairius mokesčių rojus, pavyzdžiui, Meno salą ar Bermudus.
„Mūsų žiniomis, po to šie pinigai buvo naudojami įvairiems nekilnojamojo turto investiciniams projektams Turkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“, – 2016 metų lapkritį rašė Londone įsikūręs nepriklausomas tinklaraštis „The Loadster“.
Atliko auditą
Po M. Retelskio mestų kaltinimų IRU užsakė nepriklausomą auditą, kurį atliko „Ernst & Young“.
Šio audito rezultatai buvo pristatyti 2016 metų spalio 28 dieną vykusiame Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos posėdyje.
Viešai prieinamoje ataskaitoje nurodoma, jog jokių reikšmingų pažeidimų IRU vadovybės veikloje nenustatyta. Tačiau auditas patvirtino M. Retelskio atskleistos schemos egzistavimą.
„Ernst & Young“ auditoriai nurodė, kad U. de Pretto ir B. Blanche darbą IRU pradėjo 2013 metais ir nėra atsakingi už dar 1995 metais pradėtą schemą.
Auditas galutinai neatsakė dėl to, kokia suma galėjo būti pervesta į ofšorines sąskaitas. Tačiau ataskaitoje nurodoma, kad į Meno saloje registruotą „Westyard Developments Limited“ buvo pervesta bent 90 mln. eurų.
Į klausimus, kokia buvo tikroji galimai pervestų pinigų suma ir kas už tai atsakingas, turėtų atsakyti Šveicarijos prokurorai, kurie darbo šiuo metu dar nėra baigę.
Siūlo taikytis
Kaip DELFI pasakojo su istorija susipažinęs M. Atroškevičius po audito rezultatų paskelbimo posėdžiavęs IRU prezidiumas, kuriam priklauso ir E. Mikėnas, nusprendė į savo narius kreiptis su pasiūlymu taikytis.
Kovo 7 dieną 138 IRU nariams, tarp kurių yra ir „Linava“, išplatintas laiškas, kuriame skatinama „judėti pirmyn“.
DELFI turimoje jo kopijoje siūloma visiems IRU nariams globaliai išmokėti 30 mln. Šveicarijos frankų (28 mln. eurų). Dar tiek pat (28 mln. eurų) turėtų būti skirta specialiam inovacijų ir plėtros fondui, iš kurio lėšos vežėjams būtų skiriamos pagal tam tikrus kriterijus.
Pasiūlyme taip pat yra įsipareigojimas, kad su juo sutikusi asociacija daugiau niekada nekels jokių pretenzijų dėl M. Retelskio atskleistos schemos.
„Sutartyje yra tokių dalykų, kad save daug kur apribosime, kad viskas bus konfidencialu“, – komentavo M. Atroškevičius.
Jis taip pat piktinosi, kad nors laiškas gautas kovo 7 dieną, jis nebuvo svarstomas kovo 22 dieną vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje.
„Kaip suprantu, pastaruoju metu buvo labai daug dirbama su IRU prezidiumo nariais. Pernai labai smarkiai padidintos išmokos, komandiruotpinigiai. Viskas kvepia pigiu papirkinėjimu. Dabar yra kitas etapas, kai einama į visas asociacijas, nacionaliniu lygiu“, – apie IRU pasiūlymą kalbėjo M. Atroškevičius, neseniai pašalintas iš „Linavos“.
Jis kritikavo ir specialaus fondo idėją, esą ji neatrodo skaidri ir aiški.
„Pinigai buvo surinkti iš vežėjų. Tai dabar suprantu, kad jei pinigai buvo permokėti, jie turi būti grąžinti vežėjams. O dabar dalį bando kurti inovacijų fondus, kuriuos po to kažkur ir pravalgys“, – sakė „Mečys“ vadovas.
Įsipareigojimas nekomentuoti
IRU prezidiumui priklausantis E. Mikėnas DELFI sakė, kad negali komentuoti to, kodėl sąjungos nariams dabar siūloma išmokėti apie 56 mln. eurų (grynais ir į fondą), nors auditas nustatė, kad į ofšorus buvo pervesta bent 90 mln. eurų.
„Esu pasirašęs konfidencialumo sutartį su IRU. Visi prezidiumo nariai apie vidinius reikalus neturime teisės kalbėti“, – sakė jis.
Pats IRU po „Ernst & Young“ atlikto audito platino pranešimus, kad jo metu jokių pažeidimų rasta nebuvo, o organizacija, turėdama visišką savo narių pasitikėjimą, juda skaidrumo link.
Kalbėdamas kaip „Linavos“ prezidentas, E. Mikėnas sakė, kad dabar aiškinasi, ar tų pinigų turėtų būti daugiau.
„IRU siūlomoje sutartyje yra tam tikrų punktų, kurie nėra priimtini“, – teigė E. Mikėnas, tačiau konkrečiai negalėjo įvardyti kokie jie.
Pašnekovo teigimu, apie 900 šalies vežėjų vienijanti „Linava“ turi metus laiko apsispręsti, kaip atsakyti į IRU pasiūlymą.
„Kiekviena pusė turi savo tiesą. Jei įvyko konfliktas ir teismas grąžino tuos pinigus, reiškia, kažkuri pusė buvo neteisinga. Man, kaip IRU prezidiumo nariui, visada kildavo klausimų dėl garantinės sistemos ir šiuo metu pasikeitus IRU prezidiumui, mes tą sistemą aiškinamės ir tam buvo pasamdytas auditas.
Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų asociacija „Linava“ nuėjo anksčiau tuo keliu ir mes viską išsiaiškinome, iškėlėme negeroves ir tikrai nužengėme demokratiniu keliu. Galbūt ir IRU šiek tiek buvo aplaidumo, bet audito įmonė „Ernst & Young“, kuri atliko auditą, kurios atstovai Lietuvoje mums vedė apskaitą prieš metus, tokių didelių pažeidimų nesurado“, – komentavo E. Mikėnas.
Vienas svarbiausių IRU pasiūlymo aspektų, „Linavos“ prezidento teigimu, yra tai, kad jam turi pritarti visos jai priklausančios asociacijos.
Tačiau jau šiandien yra žinių, kad jam nepritaria Moldovos ir Rumunijos vežėjų atstovai.