„Gaila, kad mes nuo 2003 metų tik diskutuojame, nors išorinio uosto Klaipėdai labai reikia. Jis išspręstų dvi esmines problemas – gylių klausimus ir laisvų žemės plotų problemą, nes jų labai trūksta. Manau, kad dabar pats laikas imtis realių darbų dėl išorinio uosto statybų, nes nemažai interesantų kalba apie pageidavimus tose naujose teritorijose kurti terminalus, taip gerinti Klaipėdos uosto ekonominę padėtį, o tai duotų didelę naudą visam regionui ir valstybei“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Kinijos kompanijos „China Merchants Holdings Company Limited“ vadovai dar pernai lapkritį Kinijoje pasirašė supratimo memorandumą dėl išorinio uosto statybų.
„Sausio viduryje Kinijos delegacija atvyksta į Klaipėda. Su ja vėl bus kalbamasi apie išorinio uosto statybas. Numatoma, jog Vyriausybėje koordinuoti šį klausimą bus sudaryta ir speciali darbo grupė. Taigi, reali pradžia dėl išorinio uosto statybų jau įvyko“, – teigė A. Vaitkus.
Paklaustas, ar kinai ir investuotų į išorinį uostą, pašnekovas teigė, kad būsimiems partneriams tinka įvairioms bendradarbiavimo formos.
„Su kinais jau esame kalbėję apie investavimą. Šie partneriai yra labai lankstūs, jiems priimtos įvairios bendradarbiavimo formos. Partneriai iš Kinijos valdo apie 30 terminalų visame pasaulyje, todėl jie turi neįkainojamos patirties plėtoti tokią infrastruktūrą. Jų pagalba būtų net ir techninis konsultavimas. Be to,numatyta ir tai, kad partneriai iš Kinijos, jei pradėtų veikti išoriniame Klaipėdos uoste, nesukurtų konkurencijos dabar uoste veikiančioms krovos kompanijoms, Kinai užtikrintų naujus krovinių srautus, o tada krova Klaipėdos uoste turėtų padvigubėti“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Prieš keliolika metų viena Japonijos kompanija atliko galimybių studiją dėl išorinio uosto prie Klaipėdos statybų. Joje rekomenduota jūroje ties Melnrage supilti salą, o prie jos įrengti krantines.
„Pats matyčiau kiek kitokią išorinio uosto formą nei piešė japonai. Jo forma galėtų būti palei šiaurinį molą išsidėsčiusi teritorija į jūros pusę. Tai neuždengtų Melnragės gyvenvietės ir leistų pasiekti užsibrėžtus uždavinius. Visos procedūros turi būti skaidrios ir viešos, suinteresuoti gyventojai tikrai žinos apie kiekvieną žingsnį. Mes gyvename XXI amžiuje ir ES valstybėje, todėl gyventojų teisių nevalia pažeisti. Jei rengiant techninius projektus paiškėtų, kad dalį gyventojų turto reikia išpirkti, tai ir bus padaryta“, – tvirtino A. Vaitkus.
Jis pabrėžė, kad išorinio uosto vizija daug aiškesne taps, kai bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas,kuriame ir turėtų atsirasti naujasis išorinis uostas.
„Mes tikrai nesame pionieriai, visi didžiausi uostai eina į išorę. Tai nėra greitas procesas. Pasaulinė praktika rodo, kad pastatyti išorinį uostą nuo pasakymo iki realizavimo trunka 5-15 metų. Mes orientuojamės į trumpiausią periodą“, – teigė A. Vaitkus.