Atsiradus galimybei tiksliau nustatyti, ar automobiliai yra drausti, paaiškėjo, kad dalis vairuotojų bandydavo gudrauti.
„Be abejo, būna, kad žmogus pamiršta ir važiuoja pirmyn, atgal be draudimo ir vis yra fiksuojamas, tačiau jeigu tas pats pareigūnas nagrinėja šias bylas, dažniausiai mes sujungiame ir nagrinėjame kaip vieną nutarimą taip, kaip yra nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse (kaip vieną pažeidimą - DELFI). Tačiau problema yra tai, kad yra gudraujančių vairuotojų. Pavyzdžiui, jie telefonu užsisako civilinės atsakomybės draudimą iš brokerio, gauna liudijimą elektroniniu paštu, tačiau nesumoka pinigų, brokeris jo nesuveda į duomenų bazę“, - DELFI sakė Vilniaus rajono Viešosios policijos skyriaus viršininkas Bogdanas Antonovičius.
Tokį atspausdintą draudimo liudijimą vairuotojai galėdavo parodyti pareigūnams, tačiau dabar jie tikrinami duomenų bazėje ir išsiaiškinama, kad dokumentas yra negaliojantis.
„Ir dabar būna tokių žmonių, kurie ateina pas mus ir rodo, kad turi draudimą, bet patikrinę duomenų bazes matome, kad jis nesumokėjo ir neturi draudimo“, - kalbėjo B. Antonovičius.
Tačiau, pasak jo, jeigu pažeidimus nagrinėja skirtingi pareigūnai, tada baudą užsimiršęs vairuotojas gali gauti už kiekvieną jų. Taip pat esą už kiekvieną pažeidimą baudžiami ir piktybiniai vairuotojai.
Pašnekovas pripažįsta, kad būna netyčinių neapsidraudimo atvejų su įmonėmis, kurios turi daug automobilių.
„Būna, kad įmonės už automobilių civilinės atsakomybės draudimus moka kas ketvirtį, bet buhalterė pamiršta ir neperveda pinigų. Tokiu atveju automobilis važinėja be draudimo. Taigi nors vairuotojas turi draudimo liudijimą, bet už jį nėra sumokėta ir jis tuo metu negalioja. Vairuotojas važiuoja nežinodamas, kad daro pažeidimą. Žinoma, yra tokių, kurie taip gudrauja“, - komentavo Vilniaus rajono Viešosios policijos skyriaus viršininkas
Minimali bauda neturint civilinės atsakomybės draudimo yra 11 eurų. Tiesa, pirmą kartą gavusieji baudą gali per dešimt dienų sumokėti pusę minimalios baudos.
A. Bagdonovičius tvirtino, kad šios filmavimo kameros įrengimas Vilniuje labai pasiteisino. Per vieną dieną gaunama maždaug 30 pranešimų apie nedraustus automobilius.
„Dabar jau ir policijos automobiliai su filmavimo sistema nuskaito numerius ir duomenų bazėje tikrina, ar automobilis yra draustas“, - kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja įrengti dar tris stacionarius įrenginius, kurie fiksuos automobilių numerius, tai dar labiau padidins automobilių kontrolę.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas sako, kad Lietuvos nedraustų automobilių skaičius yra gana stabilus.
„Neapsidraudėlių yra pakankamai. Remdamasis „Regitros“ duomenimis, sakyčiau, kad nedraustų automobilių yra mažų mažiausiai 50 tūkst., nesumeluočiau, jei sakyčiau, kad tokių yra iki 100 tūkst. Tai nereiškia, kad jie visi padaro eismo įvykius, bet kiekvienais metais stabiliai iki kelių tūkstančių neapsidraudusių asmenų padaro eismo įvykius. Taigi neapsidraudimo mastas yra pakankamai didelis“, - DELFI komentavo jis.
Per metus neapsidraudę vairuotojai per eismo įvykius padaro žalos už 3 mln. eurų.
„Tai yra didelės sumos, kurios paskui išieškomos iš tų žmonių, kurie neturėjo draudimo. Tai reiškia, kad bėda yra pakankamai didelė su nedraudžiančiais“, - teigė A. Križinauskas.
Laikinai Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas einantis Egidijus Skrodenis DELFI sakė, kad šiemet jau tikimasi Lietuvoje įrengti tris automobilių tikrinimo sistemas, kurios ne tik svers važiuojančius vilkikus, bet ir tikrins automobilių greitį, ar jie yra apdrausti, ar turi techninės apžiūros taloną, ar nėra ieškomi.
„Mes tikimės, kad pirmosios daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos atsiras jau šiemet. Be jau išvardytų funkcijų, vėliau šios sistemos išsiplės iki sektorinio greičio matavimo, nes technologijos sparčiai žengia į priekį“, - komentavo jis.
Minėtos sistemos bus įrengtos kelyje Vilnius-Kaunas prieš Kauną, ties Saločių pasienio postu, kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis tarp Kauno ir Jonavos.