Atvirų duomenų platforma „Okredo“ (buvusi „Abalt“) tarp „Regitros“ viešinamų transporto priemonių registro duomenų atrado mažiausiai 2894 „slaptus“ automobilius, kuriuos įregistravo nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės Lietuvoje nuo pernai metų pradžios.
Visų šių automobilių pateikiama vienoda markė – „nuasmeninta“.
Didžiausią darbinį tūrį – net 8,275 litro – turi mažojoje bendrijoje „Quick Garden“ registruotas automobilis, nurodoma galia – 372 kilovatai. Tačiau jis nėra naujas – 2007 m. įregistruotas pirmąkart.
Tačiau sąraše apstu naujų galingų automobilių.
Pavyzdžiui, Antano Boso vadovaujama UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ pernai spalį tapo 5,95 litrų tūrio 2020 m. pirmąkart registruoto automobilio valdytoja. Ši įmonė yra gavusi daugiau nei 18 tūkst. eurų subsidijų darbuotojų prastovų laikotarpiu ir po prastovų.
UAB „Globalita“, kuri atidėjusi „Sodrai“ 195 tūkst. eurų skolą, gavusi kone 400 tūkst. eurų subsidijų prastovų metu ir po prastovų, įregistravo 4,4 litrų tūrio naują automobilį šiemet balandį.
Naują galingą automobilį įregistravo ir kitos įmonės, pvz., „Iceco Assets“, „Vaidsta“, „RTA Grupė“ ar kitos, tačiau nėra galimybės sužinoti, kokį. O apskritai „nuasmenintų“ automobilių – aibės. Jų registravusios tokios įmonės kaip „Montuotojas“, „Kautra“, „Nematekas“, „Mantinga“ ir kitos.
„Juridinių asmenų (savininkų) valdomos transporto priemonės yra nuasmeninamos atsižvelgiant į registracijos unikalumą. Kitaip tariant, jeigu transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas, kategorija / klasė ir registracijos savivaldybė yra vienintelė lyginant su visais įregistruotais objektais, tuomet jie laikomi vienetiniais objektais, kurie dėl savo išskirtinumo gali būti atitinkamai susiejami su konkrečiu fiziniu asmeniu“, – paaiškina „Regitra“.
Tačiau tuo abejoja automobilių prekybininkai, kurie pastebi atvejų, kai „nuasmenintais“ tampa netgi niekuo neišskirtiniai serijinės gamybos automobiliai.
Anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas skelbė, kad 148 įmonės naudojosi valstybės pagalba, tačiau tuo pačiu ir pirko prabangius automobilius. Iki šiol konkrečių įmonių pavadinimai taip ir nebuvo paviešinti.
Mano, kad tai klaida
Daugiausia „nuasmenintų“ automobilių, net 25, yra registravusi mažoji bendrija „Adele kompanija“, besiverčianti variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba. Įmonės atstovams net nesuprantama, kokie tai automobiliai galėtų būti.
„Jei gerai suprantu, žiūri į dokumentus prieš registraciją, ir jei būna olandiški ar kitos šalies dokumentai, tai kas nurodyta ant dokumentų, tą „Regitra“ ir registruoja. Jeigu nėra pilnos markės nurodytos – tai jos ir neįrašo į faktą“, – vertino įmonės telefonu atsiliepęs atstovas.
Jis patikina, kad tai nebus išskirtiniai automobiliai, o gali būti ir serijiniai.
„Tie automobiliai visi į užsienį išvažiuoja. Tik „Regitra“ remiasi tuo, ką mato dokumentuose tos šalies, iš kurios automobilis parvežtas“, – galima „nuasmeninimo“ priežastį spėjo vyras.
Jis siūlė nesikliauti ir kitais „Regitros“ pateikiamais duomenimis, kaip variklio tūris, galia ir pan.
„Jei dokumentuose bus parašyta Volkswagen su brūkšniu, tai ir registruos Volkswagen su brūkšniu, be modelio. Viską perrašo identiškai. Daugumoje dokumentų kubatūros, kilovatai būna nenurodyti, taip lieka ir ant techninio paso, jis pustuštis būna“, – svarstė vyras.
Dar kitokią priežastį mini Molėtų technikos muziejaus direktorius Imantas Mekas – muziejuje kolekcionuojami senoviniai automobiliai, čia yra 14 „nuasmenintų“ automobilių.
Jį labiau piktina tai, kad įmonė jau daugiau nei pusantro mėnesio negali gauti SDK kodų bent 10 transporto priemonių: „Mums nėra paaiškinama, „Regitra“ irgi nežino, kodėl nedavė, nieko negali padaryt“.
„Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius „nuasmenintų“ automobilių sąraše surado anksčiau įmonės parduotų elektromobilių, kurie nėra niekuo ypatingi, jis pasvarstė, galbūt „Regitra“ nuasmenina tuos automobilius, kurių numeriai vardiniai, ar prasideda raidėmis EV. Taip pat jis pastebėjo, kad tuo metu įmonės registruoto itin išskirtinio automobilio markė yra viešinama, nors tai vienintelis automobilis Baltijos šalyse.
Dar keli „Delfi“ kalbinti automobilių prekybininkai niekaip nesuprato, kaip automobilis gali likti be markės.
„Atsirado naujas SDK kodas, gali būti, kad gal dėl to nesimato – aš esu matęs, kad suvedant į sistemą markę, bandant gauti SDK kodą, galutiniame rezultate tu net nematai, iš kokio tiekėjo automobilis yra. Kitose matosi. Kažkas tiesiog „Regitros“ sistemoje yra ne taip. Bet įregistruoti automobilį be markės niekaip neišeis“, – patikino įmonės „Iconer“ atstovas.
„Iconer“ registravo vieną „nuasmenintą“ automobilį, kurio tūris 3,9 litro, o galia – 530 kW.
„Tikrai dabar sunku pasakyti, koks tai automobilis galėjo būti. Galbūt koks „Mercedes“, galbūt „Bentley“ – iš kubatūros sunku pasakyti“, – pasvarstė atsiliepęs vyras.
Mažoji bendrija „Šotas“, kuri verčiasi restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, yra nupirkusi automobilį, kurio darbinis tūris yra 4,4 litro, galia – 340 kW, modelio metai – 2019 m. Mažosios bendrijos vadovas atsisakė atskleisti, koks tai automobilis.
„Regitra“ sakosi sauganti asmens duomenis
Už kelių transporto priemonių registraciją atsakinga „Regitra“ savo registre kaupia itin didelius duomenų kiekius.
„Jais yra dalijamasi su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis, kad jos galėtų atlikti joms pavestas funkcijas, taip pat laikantis asmens duomenų apsaugos nemaža dalis informacijos yra atverta ir prieinama visuomenei.
„Viena iš duomenų atvėrimo idėjų yra leisti atvirais duomenimis naudotis verslui ir taip kurti pridėtinę vertę visuomenei bei ekonomikai. Verslas gali analizuoti, daryti išvadas bei remiantis realiais faktais priimti naudingus sprendimus. Tokie duomenys naudojami ir mokslo tikslais. Taip pat tai leidžia užtikrinti viešąjį interesą ir didesnį skaidrumą“, – patikinama komentare.
Atviri duomenys yra tvarkomi ir publikuojami vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintomis Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijomis, o pagrindinė atvirų duomenų publikavimo sąlyga, anot „Regitros“, yra ta, jog šie duomenys turi atitikti ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, apibrėžiančius, kaip galima tvarkyti asmens duomenis, įskaitant ir prievolę užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą.
„Ruošdami ir publikuodami minėtus atvirus duomenis, privalome užtikrinti, jog šių duomenų nebūtų galima susieti su konkrečiu asmeniu, t. y. publikuojamuose duomenyse negali būti asmens duomenų. Todėl, siekiant išvengti asmens duomenų pažeidimų bei pasikonsultavę su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, priėmėme sprendimą nuasmeninti ne tik fizinių asmenų (savininkų) valdomas transporto priemones, bet ir juridinių asmenų (savininkų), kai jos yra išskirtinės ir/ ar vienetinės, nes dažnu atveju fizinis asmuo (juridinio asmens atstovas) registruojamas kaip transporto priemonės valdytojas“, – paaiškina registro valdytoja.
Įmonė patikina dedanti pastangas ir siekia minimalizuoti rizikas bei užkirsti kelią galimam asmens duomenų atskleidimui.
Duomenys nuasmeninami pagal nustatytą algoritmą, tai apima ne tik keleivinius, bet ir krovininius automobilius.
Lietuvoje galėtų būti 60 anoniminių vienos markės „Bentley“ automobilių – tiek yra atskirų savivaldybių.
Savo noru „nuasmeninti“ nepavyks
Pasak „Regitros“, įmonės pačios negalėtų savo nuožiūra pasirinkti, ar automobilis gali būti nuasmenintas.
„Automobilių nuasmeninimas savininko prašymu nėra galimas. (…) visoms transporto priemonėms taikomas vienodas duomenų nuasmeninimo algoritmas, nepriklausomai nuo, pavyzdžiui, transporto priemonės kategorijos, galingumo, įsigijimo sumos, išduotų numerio ženklų tipo ir pan“, – patikina „Regitra“.
Tačiau ji pripažįsta, kad viešuose duomenyse gali būti klaidų.
„Atvirų duomenų rengimas ir publikavimas vyksta automatiniu procesu, vadovaujantis Kelių transporto priemonių registro duomenimis, tad esant klaidų registre, gali būti ir netikslumų tikimybė atviruose duomenyse. Pastebėjus neatitikimus, nedelsiant imamasi priemonių jiems ištaisyti“, – paaiškina įmonė.
Taip pat „Regitra“ patikina, kad duomenys registruojant transporto priemones imami iš nustatytų šaltinių, o ne sutarčių.
„Registruojant transporto priemones, techniniai jų duomenys, kaip gamybinė markė, komercinis pavadinimas ar kt., į registrą įrašomi remiantis jų kilmės ar patvirtinimo dokumentais. Pavyzdžiui: registracijos liudijimu, gamintojo išduotu sertifikatu (CoC). Pažymime, kad pirkimo–pardavimo sutartis – tai tik įvykusio sandorio įrodymas, kuriuo remiantis Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje yra užfiksuojamas nuosavybės pasikeitimas“, – paaiškino „Regitra“.