Upėje valtyse žvejoja žmonės, praplaukia kateris. Po žvejybos, viena populiariausių pramogų Nemuno deltos regioniniame parke – plaukiojimas laivais. Iki šiol saugomose teritorijose leista naudoti iki 150 arklio galių laivus ,o nuo šio laivybos sezono – keturis kartus galingesnius – iki 600 arklio galių.
„Buvo laivavedžiai išsigandę, kad galingais kateriais nebus galima. Galima, kartoju – tik lėta eiga. O greita eiga – vidaus vandenyse sužymėtomis trasomis – Atmatos upė, Nemunas ir Kuršių marios išlieka pilnumoj ,galima skraidyti“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilionis.
Būtent didelis katerių greitis ir privertė aplinkos ministrą jį apriboti. Dabar saugomose teritorijose leidžiama plaukti tik minimaliu greičiu. Taip tikimasi išvengti nelaimių, kuriomis, specialistų teigimu, būdavo paženklinamas kone kiekvienas sezonas.
„Būdavo avarijos, išlekia į krantus, žūsta. Tos statistikos nestebėjau, bet būdavo kiekvienais metais žūdavo žmonės. Pernai atrodo ne, o taip visada būdavo“, – teigė V. Pavilionis.
Be to, laivų keliamos bangos gadina krantus ir kenkia saugomose teritorijose perintiems vandens paukščiams. Ypač bangos pražūtingos dar neapsiplunksnavusiems gulbių jaunikliams. Iš viso Nemuno deltoje peri apie 180 rūšių paukščių. Laivavedžiai sako, kad plaukti dideliu greičiu malonu, tačiau daugiausia esą tuo mėgaujasi į pamarį atvykusieji iš kitų miestų. Vietiniai greičio ribojimą vertina teigiamai.
„Mažose upeliuose ne vien tik dėl gamtos, ne vien dėl to, kad laivus daužo, bet gali ir šiaip kokią nelaimę prišaukti. Gi maudosi ir vaikai ir visą kitą. Yra kažkada tai senais laikais buvę tokių atvejų, kai sužaloja žmones laivavedžiai“, – pasakojo pramoginio laivo savininkas Ringaudas Paulius.
Skaičiuojama, kad vietos gyventojai turi apie tūkstantį katerių, jachtų ir kitų plaukiojimo priemonių. Apie pusę tiek dar atsigabena pramogautojai iš kitų miestų.
Už naujų taisyklių nesilaikymą laivavedžių laukia solidžios baudos. Pavyzdžiui, už vairavimą išgėrus – 5 tūkst. litų.