Lietuvos oro uostų (LTOU) teigimu, šis projektas tęsis kelerius metus. Planuojama, kad naujojo terminalo statybos bus baigtos 2024 m. pabaigoje, o pirmieji keleiviai iš naujojo terminalo turėtų keliauti jau 2025 m. pradžioje.
„Vilniaus oro uostas išaugęs savo rūbą. Naujasis terminalas leis pajėgumus padidinti du kartus. Tai bus visiškai kito lygio paslaugų kokybė. Kai mes pagaliau turėsime šį naująjį terminalą, tai atvers galimybes oro uostui pertvarkyti visa tai, kas ten yra.
Kartu bus daugiau pokyčių. Vienas iš jų – „Rail Baltica“. Turėsime vienu ar kitu būdu greitai privesti europinį geležinkelį iki oro uosto, kad iki 2030 m. atvažiavus su traukiniu ir iš jo išlipus būtų galima ramiai eiti į lėktuvą. Dideli darbai jau yra padaryti su greitėjimo taku ir išplėstu peronu, kiti darbai prasideda. Tai yra didelės pertvarkos žingsnis į priekį”, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Kai turėsime naująjį terminalą, turėsime erdvę pertvarkyti visą senąjį. Primas dalykas – oro uostai sutvarkys visas dalis iki fasado. Artimiausiu metu kas nutiks – neliks įvažiavimo prie išvykimo, važiuojant į viršų su automobiliu, nes išvykimo terminalas bus čia”, – priduria jis.
Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas pažymi, kad tai istorinis įvykis visai Lietuvai.
„Šiandien startuojame - pradedame ne tik naujojo išvykimo terminalo statybas, bet apskritai viso oro uosto rekonstrukcijos programą. Pradedame pirmąjį etapą, jį įvykdę, judėsime lygiagrečiai oro uosto teritorijai, rekonstruosime esamus terminalus, gerinsime infrastruktūrą ir jų kokybę.
Naujas terminalas atsiras po kelerių metų. Tai – inovacijų diegimo platforma oro uostuose, galėsime tiekti naujausias technologijas oro uostuose, nes jau braška per siūles mūsų terminalai. Keleiviai galės dar greičiau pereiti visas patikras“, – kalba jis.
Su šiuo projektu, anot jo, dedamas pagrindas ankstesnių klaidų taisymui.
„Jos buvo padarytos vykdant Vilniaus oro uosto plėtrą anksčiau. Visa plėtra buvo orientuota į perono pusę, tai sukėlė didelių operacinių ir bendrai veiklos iššūkių, norint aptarnauti sparčiau augančius keliautojų srautus. Šis etapas pažymi, kad keičiame plėtros viziją. Plėtra bus vykdoma lygiagrečiai visai teritorijai, kas atvers naujų galimybių.
Tai taps nauju kokybės standartu. Turėsime visiškai naują šalies veidą. Visi keleiviai, kurie atvyksta, pirmiausia pamato oro uostą. Tai suteiks visiškai kokybinį elementą, turėsime kitokią reprezentaciją visam pasauliui.
Oro uostas – platforma, kuri sujungia mūsų šalies ekonomiką su viso pasaulio ekonomikomis, mūsų šalį su užsienio verslais ir atvykstančiais keleiviais. Turime šiandien labai svarbų istorinį įvykį visam miestui ir šaliai“, – sako A. Stikliūnas.
Anot jo, naujasis išvykimo terminalas – tik pirmas etapas viso oro uosto rekonstrukcijos projekte.
„Toliau bus plečiama ir rekonstruojama senoji dalis. Visą rekonstrukciją planuojame vykdyti moduliniu būdu skirtingais etapais. Pabaigę šį etapą, judėsime toliau į senuosius terminalus”, – pažymi A. Stikliūnas.
Skelbiama, kad pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400. Skaičiuojama, kad Vilniaus oro uostas bus pajėgus aptarnauti iki 8 mln. keleivių per metus.
Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema, skelbia LTOU.
Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru.
Pastatas bus dviejų aukštų. Jo pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą.
Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte ketinama įkurti saugumo patikros zoną ir išvykimo bei atvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.
Automobilių parkavimo ir kito transporto eismo zonos plotą planuojama išplėsti iki 17 tūkst. kv. m.
Pernai rudenį skelbta, kad naujojo Vilniaus oro uosto terminalo rangovu tapo „Eikos statyba“. Skelbiama, bendra rangos pirkimo vertė – 41,5 mln. eurų (be PVM) arba 50,2 mln. Eur (su PVM).
„Lietuvos oro uostai visa plėtrą vykdo iš dalies savomis lėšomis, iš dalies skolintomis lėšomis, valstybės intervencijos čia labai mažai. Oro uostas šiam projektui yra gavęs 4 mln. eurų iš valstybės biudžeto”, – aiškina A. Stikliūnas.
M. Skuodis sako, kad skrydžių krypčių iš Lietuvos kiekis didėja ir šią vasarą pasieks 100.
„Turime naują skrydžių skatinimo modelį. Šiuo metu oro uostai veda intensyvias derybas su avialinijomis. Tikimasi ne tik skrydžių pritraukimo į pagrindinius vadinamus Europos hubus, bet ir tolimųjų reguliarių skrydžių, ko Lietuvos oro uostai nėra turėję. Viena iš jų – į Aziją, Dubajų. Kita kryptis galėtų būti už Atlanto. Pokalbiai jau vyksta, bet tam dar reikia šiek tiek laiko”, – sako ministras.
„Noriu paneigti visus mitus, Vilniaus oro uosto tako tolimiesiems skrydžiams puikiausiai pakanka. Geriausias to įrodymas – šią vasarą matysime NATO susitikimą, įvairiausių šalių vadovai su didžiausiais lėktuvais čia puikiausiai nusileis”, – priduria jis.
Jis sutinka, kad verslui trūksta patogių krypčių: „Ypač į pagrindinius hubus, kur galima persėsti ir judėti toliau. Ypač trūksta skrydžių normaliu laiku, kad nereikėtų keltis 3 val. nakties. Taip, tai yra problema.“