Premjerė: strateginės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įrengimas įgauna pagreitį

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad strateginės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“, kuri turėtų sujungti Baltijos šalis su likusia Europos sąjunga (ES), įrengimas užtruko dėl nepakankamo finansavimo bei užsitęsusių derybų tarp valstybių. Visgi, ministrės pirmininkės teigimu, dėl geopolitinės padėties projektas įgijo ir karinę reikšmę, todėl valstybės suinteresuotos jį sparčiai vystyti.

„Akivaizdu, kad biudžetas projekto yra pagrindinis iššūkis. Tačiau tam, kad mes galėtume derėtis dėl papildomo finansavimo, pirmiausia turime parodyti brandą projekto. (...) Pats pagrindinis uždavinys yra vėžė. Ne stotys, ne visa kita, kas aplink geležinkelį turi būti, bet pati vėžė“, – po Baltijos valstybių premjerių susitikimo pirmadienį kalbėjo I. Šimonytė.

„Manau, kada dabar esame tikrai įgiję neblogą pagreitį. Paskutinės paraiškos, kurios buvo teikiamos dėl finansavimo, tikrai buvo pakankamos brandos ir gerai įvertintos. Tiesiog turime visomis išgalėmis judėti pirmyn“, – akcentavo ji.

Vyriausybės vadovės teigimu, tam, kad projektas vyktų sklandžiai, galimiems jo finansuotojams Europos Komisijai (EK) svarbu parodyti, jog į vėžės įrengimą yra įsitraukusios visos Baltijos valstybės.

Visgi, anot I. Šimonytės, „Rail Baltica“ rangos darbai užtruko dėl užsitęsusių „ne pačių produktyviausių“ diskusijų tarp valstybių bei per tą laiką pabrangusių žaliavų.

„Būta laiko, kai buvo galima atlikti darbų, kurie yra labai svarbūs paties projekto įgyvendinimui, pavyzdžiui, projektavimo. Tie darbai stipriai vėlavo, dėl to daug dalykų ir nusivėlino, ir sutapo su gana ženkliu žaliavų kainų didėjimu ir apskritai visai kita kainų situacija negu ta, kuri buvo apie projektą svarstant prieš dešimtį metų“, – sakė I. Šimonytė.

Tiesa, anot Vyriausybės vadovės, tik pradėjus pokalbius apie tris Baltijos valstybes su ES sujungsiančios geležinkelio vėžės projektą, nebuvo svarstoma jo strateginė reikšmė kariniam mobilumui. Dabar, I. Šimonytės teigimu, geopolitinė situacija yra pasikeitusi, todėl ir į vėžės įrengimą yra žiūrima kur kas atsakingiau.

„Projekto biudžetas pasikeitė, bet vis dėlto šitas projektas per tą laiką projektas įgijo kitų spalvų ir kitų naudų, todėl turėtų išlikti Europos Sąjungos prioritetu „Connecting Europe“ projektų visoje puokštėje“, – pabrėžė I. Šimonytė.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.