Prezidentas ragina spartinti „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ projektų įgyvendinimą

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino spartinti „Rail Baltica“, „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ projektų įgyvendinimą. Pasak šalies vadovo, Europos transporto ir energetikos jungčių perorientavimas į Šiaurės ir Pietų kryptį yra indėlis į regiono saugumą

Kaip išplatintame pranešime nurodo Prezidentūra, dalyvaudamas Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime Bukarešte prezidentas akcentavo, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasikeitusi geopolitinė situacija Europoje dar stipriau išryškino šios iniciatyvos, kuri remiasi strategine Šiaurės ir Pietų ašimi, svarbą.

„Mes privalome išnaudoti šį potencialą ir perorientuoti žemyno transporto jungtis, energetikos šaltinius ir tiekimo kelius. Privalome sukurti atsparią infrastruktūrą civilinėms ir karinėms reikmėms“, – kreipdamasis į susitikimo dalyvius sakė G. Nausėda.

„Džiaugiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo pabrėžta karinio mobilumo svarba. Tam, kad užtikrintume Aljanso rytinio flango saugumą, privalome pagreitinti svarbiausių projektų – pirmiausia „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ įgyvendinimą“, – teigė Lietuvos valstybės vadovas.

Kalbėdamas apie energetikos sektorių, pasak Prezidentūros, G. Nausėda pabrėžė Ukrainos svarbą 3SI regiono ekonomikai ir saugumui.

„Taip, šiandien Ukrainai reikalinga mūsų pagalba tam, kad šalis užsitikrintų būtiną energijos tiekimą. Artėjant antrajai karo žiemai, kviečiu mobilizuoti pagalbą būtiniausioms energetinėms reikmėms. Tačiau jau artimoje ateityje Ukraina taps svarbiu energetikos centru, kuris reikšmingai prisidės prie energetikos saugumo ir neutralumo klimatui uždavinių sprendimo mūsų regione“, – kalbėjo prezidentas.

Jis pabrėžė, kad būtina suteikti pagalbą Ukrainai atkuriant infrastruktūrą, garsiai ir aiškiai pasisakyti už kuo greitesnę Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, padėti atstatyti Ukrainą nelaukiant karo pabaigos ir kartu užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą.

Devintasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas 2024 metais vyks Lietuvoje.

„Mes sieksime ne tik stiprinti Trijų jūrų iniciatyvos valstybių bendradarbiavimą, bet ir plėsti prie mūsų besijungiančių valstybių būrį bei toliau stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais – JAV, Europos Komisija ir Vokietija“, – sakė šalies vadovas.

Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.