Komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė sako sveikinanti ambiciją, tačiau, pasak jos, žmonėms gali būti per mažai motyvacijos priimti tokį mokestį. Ji mano, kad mokestis galėtų būti kaupiamas ir vėliau skiriamas žmogui kaip parama įsigyjant naują automobilį.
„Žaliasis mokestis nėra savaime orientuotas į mokesčio surinkimą, jis turi veikti taip, kad žmonės norėtų jo nemokėti ir galėtų jo nemokėti, nes turėtų pasirinkimą. Tai šitas mokestis turėtų būti būtent toks“, – BNS sakė A. Gedvilienė.
„Jeigu motyvacija, apie kurią dabar kalbama, – apie paspirtukus, dviračių takus, viešąjį transportą, yra nepakankama, tai manau, komitetas bus ta vieta, kuris pasiūlys papildomus variantus. Gal mokesčių kaupimą kiekvienam mokesčių mokėtojui ir paramą, kuomet jis pasiryš įsigyti naują transporto priemonę, grąžinimą to mokesčio. Tai būtų tam tikra prasme to mokesčio neutralizavimas“, – aiškino Seimo narė.
Pasak jos, dėl mokesčio dar vyks daug diskusijų Seime, todėl tikėtina, kad galutinis jo variantas keisis.
Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis sako, kad naujas mokestis nebūtinai padės sumažinti taršą, nes perėjus prie mažiau kuro naudojančių automobilių, gyventojai jais važiuos dažniau ir toliau.
„Taršus automobilis sunaudoja daug kuro, o jeigu įves mokestį ir gyventojai rinksis mažiau taršius automobilius, tai gali būti rezultatas priešingas – gyventojai su mažiau kuro sunaudojančiais automobiliais dažniau ir toliau važinės, nes tai bus pigiau“, – BNS sakė K. Adomaitis.
Jis mano, kad geriausia būtų pradėti nuo techninių apžiūrų griežtinimo.
„Yra katalizatorių klausimas, kuris vangiai sprendžiamas. Labiau nei CO2 klimato kaitą sukelia automobilių kondicionierių skystis, jis dažnai nuteka, tai senų automobilių bėda ir techninių apžiūrų metu būtų galima sustiprinti šitą patikrą ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – teigė parlamentaras.
Tačiau jis sako pritariantis iniciatyvai, kad surinkti pinigai bus nukreipiami Darnaus judumo fondui, kuris skirtas savivaldybių autobusų ir dviračių tinklui plėsti.
„Trūksta tų lėšų ir yra teisinga, kad kiekvienas, turintis automobilį, turėtų prisidėti prie tos infrastruktūros kūrimo“, – sakė K. Adomaitis.
Socialdemokratų frakcijos atstovas Linas Jonauskas tikino, kad mokestis skirtas pabėgti nuo Europos Sąjungos gresiančių baudų ir užkamšyti skyles, tačiau taršos jis nemažins.
„Suprantu, kad ministerija ir Vyriausybė yra išsigandusi numatomų Europos Sąjungos sankcijų ir 450 mln. eurų baudų už tai, kad nėra apmokestinti automobiliai. Toks mokestis, koks yra dabar, jis nemažins taršos“, – BNS sakė L. Jonauskas.
„Šiandien nėra sukurtos infrastruktūros, kuri skatintų žmones naudotis mažiau taršiais automobiliais“, – pridūrė jis.
Parlamentaras teigė, jog jei viešasis transportas būtų patrauklus, modernus, nemokamas, maršrutai efektyviai išdėlioti, tuomet didžioji dalis žmonių juo naudotųsi ir atsisakytų taršių mašinų. Jis taip pat teigė, kad griežčiau turėtų būti vertinamos trečiųjų šalių sunkiasvorės transporto priemonės.
„Daugelis šitų automobilių yra seni, važiuojantys akivaizdžiai išmeta ir daugiau dūmų, didžioji dalis taršos yra būtent sunkiasvorio transporto sukuriama“, – kalbėjo jis.
„Valstietė“ Ligita Girskienė taip pat kritiškai vertina mokestį ir sako, kad jam dabar ne laikas. Anot jos, pirmiausiai reikėtų apmokestinti dešimt stambiausių Lietuvos įmonių.
„Kyla klausimas, kodėl pasirinkta pradėti švarinti ir gražinti mūsų aplinką paprastų žmonių sąskaita. Galbūt buvo galima pasirinkti pradėti Žaliąjį kursą, CO2 emisijų ir taršos mažinimą nuo dešimties stambiausių įmonių, kaip „Achema“, „Fortum Klaipėda“ („Gren Klaipėda“ – BNS), „Orlen Lietuva“, – BNS sakė ji.
Parlamentarė taip pat teigė, kad Vyriausybė galėtų skirti papildomą finansavimą savivaldybėms pertvarkyti transportą, tvarkant pėsčiųjų takus ir kitą infrastruktūrą.
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Dėl to turėtų spręsti Seimas.
Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas mokėtų iki 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).