Tačiau, pasak prokurorų, dėl galimos valstybės pagalbos turėtų pasisakyti Konkurencijos taryba, kurios nuomone, Susisiekimo ministerija LJL gelbėjimo planą turėtų suderinti su Europos Komisija (EK).
Tokį sprendimą spalio 27 dieną priėmė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė, išnagrinėjusi opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių lyderio Eligijaus Masiulio prašymą ištirti, ar LJL gelbėjimo planas neturėjo būti suderintas su EK, BNS informavo prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
„Prokurorė, įvertinusi ir surinkusi papildomai dokumentų, konstatavo, kad prokuratūra neatlieka ekonominio pobūdžio vertinimų, todėl negali atsakyti į klausimą, ar ginčo atveju valstybė elgėsi kaip privatus investuotojas, ar netenkinamas valstybės pagalbos kriterijus. Prokurorė atliko „Lietuvos geležinkelių“ suteiktos paskolos sutarties atitikties nacionaliniams įstatymams vertinimą ir priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, - BNS sakė R.Stundienė.
Pasak jos, klausimas dėl valstybės pagalbos, „Lietuvos geležinkeliams“ suteikiant 2,779 mln. eurų paskolą LJL, perduotas spręsti Konkurencijos tarybai.
Anot jos, taryba, kurios raštą praėjusią savaitę gavo Generalinė prokuratūra, siūlo Susisiekimo ministerijai kreiptis į EK prašant nustatyti, ar nebuvo pažeisti valstybės pagalbos reikalavimai, suteikus paramą LJL ir atleidus „Lietuvos geležinkelius“ nuo dividendų valstybei.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas BNS teigė, kad nepaisant LJL akcininkų pasikeitimo, valstybės pagalvos rizika nedingo.
„Taip, potencialus pavojus yra, todėl teikiama rekomendaciją suderinti su Europos Komisija. (...) Niekas per daug nepasikeitė. Potencialiai problemų gali būti, bet niekada nėra vėlu šį klausimą suderinti“, - BNS sakė Š.Keserauskas.
Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys BNS teigė, kad ministerija yra gavusi tarybos siūlymą kreiptis į EK dėl galimos valstybės pagalbos, atleidus „Lietuvos geležinkelius“ nuo dalies dividendų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pasak jo, ministerija šiuo metu vertina, ar kreiptis į EK.
Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus, todėl liepos pabaigoje buvo svarstoma, kad už naują 3 mln. eurų paskolą galėtų garantuoti „Lietuvos geležinkeliai“.
Tarybai tuomet perspėjus, kad toks LJL gelbėjimas gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, „Lietuvos geležinkeliai“ rugpjūčio pradžioje patys paskolino LJL.
E.Masiulis: institucijos delsia priimti sprendimus dėl LJL
Valstybės institucijos, atsakingos už ant bankroto slenksčio atsidūrusios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) gelbėjimą, delsia priimti sprendimus dėl jos ateities, sako liberalsąjūdiečių lyderis, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Pildosi tos prognozės, kurios buvo išsakytos vasaros viduryje, kai buvo daromi tie sprendimai (dėl LJL gelbėjimo - BNS), jog tokios vienkartinės paramos tikrai neužteks. Toks atsakingų institucijų, pagrindinio akcininko („Lietuvos geležinkelių“ - BNS), Susisiekimo ministerijos delsimas veda prie to, kad arba dar reikės žymiai didesnių pinigų, arba tiesiog vis tiek reikės skelbti bankrotą, ir tie 3 mln. eurų iš esmės bus tik institucijų delsimo kaina“, - BNS kalbėjo E.Masiulis.
Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi E.Masiulio prašymą ištirti, ar LJL gelbėjimo planas neturėjo būti suderintas su EK, nutarė kad beveik 3 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ paskola LJL buvo suteikta teisėtai. E.Masiulis teigė neketinantis skųsti tokio Prokuratūros sprendimo.
„Svarbiau yra reikalauti iš institucijų, kad būtų pagaliau vieną kartą griežtai imamasi sprendimų, o kiekvienas delsimas, mano galva, kainuoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus ir iš esmės įmonė yra įvaryta į visišką nežinią ir sąstingį“, - teigė E.Masiulis.
Generalinė prokuratūra klausimą dėl valstybės pagalbos, „Lietuvos geležinkeliams“ suteikiant 2,779 mln. eurų paskolą LJL ir sumažinant „Lietuvos geležinkelių“ į valstybės biudžetą mokamus dividendus, perdavė spręsti Konkurencijos tarybai, kuri savo ruožtu pasiūlė Susisiekimo ministerijai LJL pagalbos planą suderinti su Europos Komisija (EK).
E.Masiulis į Prokuratūrą kreipėsi rugpjūčio 13 dieną, prašydamas ištirti, ar „Lietuvos geležinkelių“ finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su EK kaip valstybės pagalbos priemonė.
LJL neturint lėšų atsiskaityti su tiekėjais bei darbuotojais, LJL vadovas praėjusią savaitę inicijavo bankroto bylą įmonei, tačiau ieškinys po dienos atsiimtas, motyvuojant, esą SEB pateikė pasiūlymą dėl LJL finansinės situacijos sprendimo.
Neoficialiomis BNS žiniomis, geležinkeliai ir SEB turi susitarti dėl LJL laivų įgulų išlaikymo ir laivams pasiekus Lietuvos ar Europos šalių uostus, ketinama kreiptis į teismą dėl bankroto įmonei.