Prokurorų akiratyje – 17 Vilniaus gatvių: susiaurinimai net kėlė pavojų gyventojų saugumui

Ugniagesiai susiaurintomis Vilniaus gatvėmis laiku negali atvykti į gaisrą, į nelaimę skubančiam jų transportui kelią pastoja lauko kavinių staliukai ir sumažinti eismo žiedai, teigiama Delfi gautose Prokuratūros išvadose. Ten pat pažymima, kad tai kelia pavojų ir žmonių saugumui. Delfi viešina visą prokurorų tyrimo išvadą dėl susiaurintų Vilniaus gatvių.

Gatvių standartą kūrė ir R. Šimašiaus žmona

Taip pat rašte kritikos sulaukė ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus kadencijos metu sukurtas ir mero pagyrų nuolat sulaukęs Vilniaus gatvių standartas. Šiam standartui kurti buvo skirta savivaldybės lėšų ir viena iš standarto kūrėjų – R. Šimašiaus žmonos įmonė „Do Architects“. R. Šimašiaus žmona Gilma Teodora Gylytė taip pat dalyvavo šio standarto kūrime.

Kaip anksčiau Delfi teigė Vilniaus miesto savivaldybė, gatvių standartą be UAB „Do Architects“ rengė mažoji bendrija „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“, Vilniaus apšvietimas, „Gyvo miesto iniciatyva”.

Jau publikavus straipsnį Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas atsakė į Delfi klausimą, kiek kainavo Vilniaus gatvių standarto parengimas.

„Vilniaus miesto savivaldybės gatvių standarto kūrimui buvo atliekami mažos vertės pirkimai. Informacija apie juos skelbiama viešai Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje. Su standarto parengimu susijusių pirkimų vertė, apmokant darbus trims komandoms – 28 800 Eur (be PVM)“, - teigė G. Grubinskas.

„Tyrimo metu nustačius atitinkamus teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimus 2023 04 14 nutarimu buvo taikytos LR prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 2 punkte ir 4 punkte numatytos viešojo intereso gynimo priemonės“, – dėstoma Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ugnės Rinkevičienės rašte.

Tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo buvo pradėtas įvertinus Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gatvių siaurinimo, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbų“. Prašyme buvo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas, įtvirtinantis 12 Vilniaus miesto gatvių pokyčio principų. Remiantis šiuo standartu, Vilniaus mieste pradėjo vykti gatvių rekonstrukcijos, siaurinimo ir kapitalinio remonto darbai.

„Kadangi remiantis standartu buvo pradėta vykdyti gatvių rekonstrukcija, kurios rezultatai sukėlė visuomenės pasipiktinimą dėl per siaurų gatvių ruožų, nuspręsta, jog yra tikslinga prokurorui inicijuoti tyrimą dėl remiantis standartu atlikto Vilniaus gatvių pertvarkymo, siekiant nustatyti, ar gatvių projektavimo, darbų vykdymo, darbų užbaigimo studijų metu nebuvo pažeistos konkrečios statybos teisinius santykius reglamentuojančios ir kitos teisės normos“, – dėstoma Prokuratūros rašte.

Gatvės susiaurintos taip, kad ugniagesiai nepravažiuoja

Kaip nurodoma rašte, daugiausiai priekaištų dėl susiaurintų gatvių turi ugniagesiai, kurie negali laiku atvykti į gaisrą, vėluoja į iškvietimus ir sunkiai manevruoja sumažintais eismo žiedais.

Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 5 kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su savo pastabomis. Buvo atkreipiamas dėmesys dėl senamiesčio padalijimo į keturias zonas (Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako. Ugniagesiai dėstė, kad stulpeliai ir lauko kavinių staliukai gatvėse trukdo gaisrinės technikos pravažiavimui senamiestyje.

Anot ugniagesių, per metus ne mažiau kaip 80 proc. visų pirmųjų pajėgų atvykimo į įvykio vietą miesto gyvenamosiose vietovėse laikas turi būti ne ilgesnis nei 8 minutės. Esant tokiam eismo organizavimui senamiestyje gaisrą per 8 minutes pasiekti gali būti sudėtinga. Rašte dėstoma, kad vykstant į nelaimės vietą ugniagesiai senamiestyje susiduria su didelėmis problemomis. Tenka kirsti zonas tranzitu, važiuoti prieš eismą iš šalinti kliūtis, kas ilgina reagavimo laiką. O lauko kavinių staliukai gatvėse kai kurias iš jų padaro iš viso nepravažiuojamomis.

Taip pat ugniagesiai į savivaldybę kreipėsi dėl Naugarduko ir Vytenio g. sankirtoje vykdytų kelio darbų, kurių metu galimai įrengiami per siauri pravažiavimai tarp šaligatvio bortų ir saugumo salelių.

„Naugarduko ir Vytenio gatvėmis bei šių gatvių sankryžoje ugniagesių gelbėtojų transportas susiduria su manevravimo problemomis“, – prokurorams konstatavo ugniagesiai.

Be to, ugniagesiams problemų kėlė ir Šaltkalvių gatvės pavertimas ramaus eismo gatve. Dėl šios konkrečios gatvės pastaba buvo tokia: „Kelių, skirtų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti, plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, kuris, Vilniaus VPG vertinimu, patikrinimo metu buvo 3,25 m, o kitose gatvėse – 2,9 m.“

Ugniagesiai prokurorams nurodė, kad į jų pateiktas pastabas atsižvelgta nebuvo.

Tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Prokuratūrai aiškino, kad Vilniaus miesto gatvių standartas, prie kurio kūrimo prisidėjo ir R. Šimašiaus sutuoktinė G. T. Gylytė gali būti taikomas tik savanoriškai, nes tai nėra teisės aktas. VTPSI vertinimu, tiesiant ir atnaujinant Vilniaus gatves, būtina vadovautis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.

Rašte primenama Statybos techninio reglamento nuostata, kad vienos eismo juostos gatvėse ir privažiavimuose eismo juostos plotis turi būti 2,50 m (3 m siaurose vietose). „Daroma išvada, kad gatvių standarte pateiktas teiginys „juostų pločiai pritaikomi pagal gatvių greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją“ nekoreliuoja su reglamente numatytais juostų siaurinimo atvejais. (...) Todėl laikoma, kad yra gatvių standarto nuostatų neatitikimų Statybos techninio reglamento nuostatoms“, – prokurorams nurodė Statybos inspekcija.

Kritika statybos inspekcijai

Prokurorė savo rašte nemažai priekaištų pabėrė Statybos inspekcijai.

„Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas konkrečių gatvių pertvarkymui, nepakanka identifikuoti tik konkrečios gatvės kategorijos. Kartu būtina nustatyti ir kokios apimties darbai buvo planuojami atlikti ar jau dabar yra atlikti. Pažymėtina, kad į Prokuratūros pateiktą paklausimą, VTPSI rašte tokių duomenų nepateikė. Konkrečių gatvių statybos darbų patikrinimai vietoje Inspekcijos nebuvo atlikti.

Tokie patikrinimai vietoje, be kita ko, nebuvo atlikti ir Inspekcijai gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pastabas dėl kapitalinio remonto projekto „Ramaus eismo Šaltkalvių g.“ įgyvendinimo, kurio metu, pasak Departamento, nebuvo užtikrintos Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatos.

Kadangi nagrinėjamu atveju gatvių pertvarkymo darbams atlikti ne visais atvejais buvo rengiami projektai, ne visais atvejais buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, be to, dalies pateiktų gatvių pertvarkymo projektinių sprendinių pagrindu negalima nustatyti, kaip ir kiek keičiami gatvių ir jų elementų matmenys, ar tai atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų, darytina išvada, jog neatlikus patikrinimo vietoje nustatyti galimų statybos darbų pažeidimų (įskaitant ir nurodytų Vilniaus VPG pastabose) nėra objektyvių galimybių.

Analogiškai vertintinos ir Departamento Vilniaus VPG pastabos dėl Naugarduko ir Vytenio g. sankryžoje įrengto žiedinio judėjimo ir jo atitikimų nustatytiems reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys, jog žiedinių sankryžų įrengimui, be kita ko, yra keliami ir kai kurie specifiniai reikalavimai, priklausomai nuo transporto priemonių judėjimo intensyvumo bei kitų aplinkybių, todėl tokios aplinkybės privalo būti vertinamos Inspekcijos atliekamo patikrinimo rėmuose, nes be patikrinimo vietoje ir faktiškai atliktų statybos darbų apimties įvertinimo nėra objektyvių galimybių įvertinti atliktų darbų teisės aktų reikalavimams“, – dėstoma prokurorės rašte.

Dėl to, kad Statybos inspekcija neatliko patikrinimų, prokurorė jai negailėjo kritikos: „Tiek inspekcijai gavus informacijos apie įvairių fizinių asmenų ir valstybės įstaigų prašymus, tiek ir gavus Inspekcijos atsakymą Prokuratūroje, ši institucija nesiėmė visų galimų jos kompetencijai įstatyme numatytų priemonių taikymo siekiant įvertinti jau atliktų, šiuo metu atliekamų bei planuojamų atlikti Vilniaus miesto gatvių pertvarkymo darbų teisėtumo.“

Anot Prokuratūros, neatlikus patikrinimo vietoje ir neįvertinus atliktų darbų apimties bei jų atitikimo projektų sprendiniams, negalima padaryti išvados, ar visais atvejais buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, ar atlikti statybos darbai atitiko paprastojo ar kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos sąvokas, ar rengiant projektinius dokumentus, išduodant statybos leidimus ir atliekant statybos darbus buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų.

„Įvertinus šias aplinkybes ir tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, jog Statybos inspekcija neatliko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytų funkcijų, tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatytus valstybės institucijų principus, todėl yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemonę, numatytą LR prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 2 p., t. y. nutarimu reikalauti iš VTPSI spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, t. y. atlikti šiame nutarime paminėtų gatvių pertvarkymo darbų teisinį vertinimą, įvertinant atliktų/atliekamų, planuojamų atlikti darbų apimtis, identifikuojant konkrečią statybos rūšį, įvertinant faktiškai atliktų statybos darbų apimtis ir šių darbų teisėtumą bei atliekant statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, statybos užbaigimo proceso įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo įvykdymo rezultatus“, - dėstoma prokurorės rašte.

Taip pat prokurorė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę: „Nutarimu iš Vilniaus miesto savivaldybės reikalauti pašalinti esamas kliūtis (stulpelius, gėlių klombas, atitvarus ir pan. bei lauko kavinių inventorių), trukdančias priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo automobilių judėjimui Vilniaus senamiestyje ir kitose PAGD nurodytose vietose (...) ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti Prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.“

Galiausiai nutarta įspėti savivaldybės administracijos direktorių nedaryti teisės pažeidimų, neišduoti leidimų lauko kavinių veiklai, jeigu tokia vykdoma veikla būtų pažeidžiamos gaisrinės saugos nuostatos.

Statybos inspekcija planuoja patikrinimus

Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi informavo dėl kokių gatvių Prokuratūra kreipėsi į VTPSI dar sausio mėnesį.

„Statybos inspekcija atlieka planinius (objektus parenkame automatiniu būdu rizikos valdymo informacinės sistemos priemonėmis) ir neplaninius statybos darbų patikrinimus (pagal skundus ir įstaigų pasikreipimus).

Prokuratūra 2023-01-04 kreipėsi į Statybos inspekciją dėl A. Kojelavičiaus g., Vytenio g. ir Naugarduko g. sankirtos, Šaltkalvių ir Darbininkų g. gatvių statybos darbų teisėtumo. Statybos inspekcija, atlikusi darbų teisėtumo tyrimus, 2023-01-25 pateikė išvadas (statybos darbų pažeidimų nenustatyta).

Informuojame, kad nuo Statybos inspekcijos atsakymo Prokuratūrai sausio mėn. iki balandžio 14 d. Prokuratūros nutarimo Statybos inspekcija negavo jokių kitų Prokuratūros nurodymų dėl kitų objektų (kitų gatvių siaurinimo darbų) patikrinimo“, – teigė R. Kėkštienė.

Tačiau dabar Statybos inspekcija atliks ir daugiau patikrinimų: „Atsižvelgiant į balandžio 14 d. Prokuratūros nutarimą, balandžio 14 d. pradėti statybos darbų teisėtumo patikrinimai dėl šių Prokuratūros nurodytų 17-os gatvių atskirų atkarpų: Gerosios Vilties g., Vaduvos g., Savanorių pr., A. Kojelavičiaus g., Saulėtekio al. (nuo Nemenčinės pl. iki Plytines g.), T. Ševčenkos g. (nuo Algirdo g. iki Birželio 23-iosios g.), Algirdo g., Geležinkelio g., Širvintų g., Šeimyniškių g., T. Narbuto g. (nuo Laisves pr. iki Konstitucijos pr.), Smalinės g., Skalaičių g., Barcių g., atkarpa nuo Kelmijos Sodų 33-oji g. iki Kelmijos Sodų 32-oji g., Skroblų g. (tarp Naugarduko ir Žemaitės gatvių), Lazdynėlių g. (nuo Erfurto g. iki Lietaus g.).“

Vis dėlto VTPSI atstovė nurodė, kad šiuo metu inspekcijoje labai trūksta darbuotojų.

„Prokuratūros nutarime atlikti minėtų gatvių projektinių sprendinių ir jų pagrindu išduotų SLD teisėtumo bei statybos proceso teisinį įvertinimą nurodyta per 20 d. d.

Šiuo metu Statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente kritiškai trūksta darbuotojų (trūksta 50 proc. darbuotojų), todėl Statybos inspekcija šiuo metu neturi galimybės planiškai patikrinti visų rizikingų statybos darbų teisėtumo Vilniaus mieste ir rajone. Kadangi Prokuratūros nutarime nurodytų gatvių statybos darbai nepateko tarp Statybos inspekcijos rizikos valdymo informacinės sistemos automatinėmis priemonėmis Vilniuje atrinktų pačių rizikingiausių statybos objektų, šie objektai planiškai nebuvo tikrinti. Didžioji Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento žmogiškųjų resursų dalis šiuo metu nukreipta patikrinimams pagal skundus ir institucijų prašymus.

Vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad Prokuratūros prašomus atlikti patikrinimus ir šiuo, ir kitais atvejais visuomet atliekame ypatingo prioriteto ir skubos tvarka. Dėl šiuo atveju įvykusio nesusipratimo ir jo priežasčių nedelsiant susisieksime su Vilniaus apygardos prokuratūra. Dėsime maksimalias pastangas, kad ateityje bendradarbiavimas viešojo intereso užtikrinimo srityje su Prokuratūra būtų efektyvesnis ir operatyvesnis“, – nurodė R. Kėkštienė.

Tačiau, anot R. Kėkštienės, ugniagesiai ir patys gali nustatyti pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

„Atkreipiame dėmesį, kad Prokuratūros rašte, be kita ko, nurodomi galimi gaisrinės saugos pažeidimai, apie kuriuos Prokuratūra informavo PAGD; nutarimu aprašoma Statybos inspekcijos juos įvertinti.

Primename, kad PAGD, nustačiusi pažeidimus savo kompetencijos ribose, ir pati turi teisę pagal kompetenciją inicijuoti ginčus dėl SLD galiojimo panaikinimo. Informacijos, ar PAGD, nustačiusi galimus gaisrinės saugos pažeidimus pagal jai priskirtą kompetenciją, ėmėsi veiksmų dėl jų šalinimo teises aktų nustatyta tvarka, neturime, todėl gavę balandžio 14 d. Prokuratūros nutarimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, pagal kompetenciją dėl visų nurodytų gatvių statybos darbų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams kreipsimės į PAGD“, – teigė R. Kėkštienė.

Kliūtis senamiestyje pašalins

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame dėstoma, kad ji preliminariai įvertino Vilniaus apygardos prokuratūros raštą dėl sostinės gatvių pertvarkymo ir informuoja, kad atsižvelgusi į pastabas artimiausiu metu panaikins tas stacionarias kliūtis senamiesčio gatvėse, kurios galėtų trukdyti specialiųjų tarnybų transportui, taip pat papildomai peržiūrės lauko kavinių schemas.

Daugiausia dėmesio Prokuratūra skyrė specialiųjų tarnybų transporto judėjimui Vilniaus senamiestyje. Pastabų čia turėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (PAGD), kurį savivaldybė jau buvo informavusi, kad didžioji dalis fizinių kliūčių Vilniaus senamiestyje yra laikinos, kadangi kilpinio eismo organizavimas netrukus bus prižiūrimas įdiegtomis vaizdo kameromis ir tam tikrų gatvių eismo nebereikės reguliuoti bokšteliais ar augalų klombomis. Savivaldybė šiuo metu laukia, kol institucijos suderins pažeidimo duomenų perdavimą, kad sistema galėtų pradėti veikti.

„Esame dėkingi specialiosioms tarnyboms ir prokuratūrai už pastabas – siekiame, kad miestas būtų draugiškas ir patogus visoms grupėms, suprantame, kaip svarbu, kad jis būtų saugus ir išskirtinėmis situacijomis – atsižvelgdami į tai padarėme pirminius pakeitimus, tačiau visuomet galime patobulinti esamų laikinų priemonių išdėstymą. Artimiausiomis dienomis dar kartą peržiūrėsime Senamiesčio gatves, ir jei matysime, kad yra likusių stacionarių kliūčių, patrauksime jas tikrai nelaukdami formalių terminų“, – teigė Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Savivaldybė taip pat informuoja, kad dalis senamiesčio eismo ribojimo stulpelių yra nulenkiami, todėl tarnybos gali drąsiai per juos važiuoti. Apie jų vietas PAGD atstovai buvo informuoti prieš įvedant kilpinį eismą.

„Jau dabar dauguma įrengtų atitvarų būtų lengvai numušami tarnybų automobiliais. Nenorėdami eilinių vairuotojų piktnaudžiavimo, nekomunikavome to viešai. Tačiau siekdami aiškumo šias kliūtis svarstome pažymėti ir darkart priminti tarnyboms, kad esant reikalui jos drąsiai ir greitai gali judėti per šiandien sudėtingiausiai atrodančias Senamiesčio vietas“, – teigė savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas.

Savivaldybė taip pat nori pabrėžti, kad greitesniam tarnybų transporto judėjimui labai padėtų ir nacionalinių teisės aktų pokyčiai. „Šiuo metu tarnybos turi atsakyti teisiškai net tuo atveju, jei joms atliekant savo funkcijas nukenčia ne vietoje pastatytas automobilis. Ekstremaliųjų situacijų metu tarnybos neturėtų galvoti apie galimos žalos kompensavimą“, – teigė vicemeras Tomas Gulbinas.

Savivaldybė savo pranešime akcentavo eismo kliūtis senamiestyje, tačiau ugniagesiams problemų kelia ir daugiau vietų, pavyzdžiui, Šaltkalvių g., taip pat sumažinti eismo žiedai. Vis dėlto apie kitas ugniagesiams problemų keliančias gatves savivaldybė nieko neužsiminė.

R. Šimašius: problema – platesnė

Pirmadienį į Prokuratūros tyrimą sureagavo kadenciją baigiantis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Anot jo, pastabos bus įvertintos, tačiau itin svarbu suderinti visų miestiečių interesus.

„Prokuratūra ragina patikrinti visas tvarkytas gatves ir peržiūrėti, ar jos tinka Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Būtinai įvertinsime Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pastabas (kol kas jų nemačiau, tik prieš dvejus metus girdėjau, kad labiausiai trukdo iškilios perėjos). Patikinu, kad jei kas trukdo – kuoliukai, augalai, lauko kavinių staliukai ir t. t. – kliūtis pašalinsime.

Deja, problema yra platesnė ir gilesnė. Net ir šiandien turime tragišką pavyzdį, tiesa, ne mieste, o Vilniaus rajone – eismo įvykyje žuvo penki asmenys. Jei pažiūrėsime Lietuvos statistiką, kasmet keliuose žūva ar sužalojama vis daugiau žmonių. Tiesa, Vilniuje – žūvančių ar sužalojamų, nors gyventojų vis daugiau, mažėja. Darome viską, kad šių nereikalingų žūčių dar sumažėtų, ir tai veikia – avaringumas humanizuotose Vilniaus gatvėse sumažėjo triskart, kitose – iki 10 proc.

Mes nuolat turime derinti visų miestiečių interesus, o gatvėse jie susikerta labiausiai. Tai, kas ugniagesiams ar kitoms tarnyboms, ar šiaip skubantiems yra tik tranzitinė gatvė, kitiems dažnai yra kasdienė gyvenimo erdvė, kurią jie ar jų vaikai turi pereiti, palei ją gyventi. Todėl gatvės turi būti ir patogios pravažiavimui, ir saugios, o taip pat jaukios gyventi. Negalime mūsų europietiško miesto paversti Minsku“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Šimašius.