„Visi lengvatos siūlytojai aiškina, kad Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES valstybių sena automobilių baze. Sako, kad tai padėtų išspręsti saugumo keliuose klausimus, mažintų anglies dvideginio išmetimą. Tačiau Lietuva pagal naujų automobilių įsigijimą yra antra ES po Latvijos, taigi šis mitas neteisingas“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.
"Autotyrimų" duomenimis, pernai naujų automobilių skaičiaus padidėjimas, lyginant su 2005-aisiais, šoktelėjo 37 proc. Esą būtent pagal šį rodiklį mūsų šalis nusileidžia tik Latvijai. Lietuvoje yra užregistruota daugiau nei 1,5 mln. automobilių.
Anot socdemės, firmų vadovai nėra patys skurdžiausi žmonės, kurie negalėtų įsigyti automobilių be lengvatos. „Nuo to laiko, kai Dalios Grybauskaitės, tuo metu buvusios finansų ministre, iniciatyva padaryta pataisa, kad netaikoma lengvata, praėjo treji metai. Firmų vadovai greičiausiai mano, kad laikas keisti automobilius jiems patiems, žmonoms, jų meilužėms. Manome, kad Lietuvai yra svarbesnių klausimų“, - ironizavo parlamentarė.
Socialdemokratės teigimu, Lietuvos valdžia turėtų remti ne mašinų gamintojus iš Azijos ar kitų ES valstybių, o savo verslininkus, taikyti mokesčių lengvatą reinvesticijoms į aukštąsias technologijas arba tiems automobiliams, kurie išmeta gerokai mažiau anglies dvideginio.
Spaudos konferencijoje dalyvavusio Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Broniaus Bradausko duomenimis, siūloma PVM lengvata įplaukas į valstybės biudžetą sumažintų 80 mln. litų. Šiuos pinigus esą būtų galima panaudoti prasmingiau – kompensuoti provincijos mokytojų išlaidas kelionėms į darbą, trejus metus maitinti pradinukus.
„Teigiama, kad nauji automobiliai išspręs žuvusiųjų keliuose problemą. Žinoma, patikimesni automobiliai iš dalies gali išspręsti, bet ne čia esmė – socialinius, o ne techninius klausimus turime spręsti“, - tvirtino parlamentaras.
Anot Seimo narių, tokia lengvata politikai paremtų tuos, kurie ir taip pinigų nestokoja. Išgirdusi siūlymą, kad lengvata galėtų būti taikoma studentams, B. Vėsaitė pradėjo juoktis: „Kiek teko matyti prie aukštųjų mokyklų, studentų automobiliai dažnai yra geresni nei dėstytojų“.
Jos teigimu, kaip kompromisą būtų galima įteisinti „darbiečio“ Prano Vilko siūlymą taikyti PVM lengvatą nedideliems automobiliams, kuriuos įmonės naudoja prekėms vežioti ar panašioms reikmėms.
Sausį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai, kurioje numatyta galimybė atgauti PVM už naujus automobilius. Projekto, pagal kurį juridinių asmenų perkami automobiliai kainuotų 18 proc. pigiau, dar laukia galutinis balsavimas dėl priėmimo.
Tačiau valdžia neskuba padėti įmonėms atnaujinti automobilių parko – data, kuomet turėtų įsigalioti PVM lengvata naujoms mašinoms, nukelta.
Iš pradžių kalbėta, kad lengvata įsigalios nuo šių metų liepos 1-osios, vėliau ši data nukelta į rugsėjo 1-ąją, bet jau aišku, kad ir rugsėjo 1-ąją lengvata neįsigalios, nes Seimas nespėjo laiku priimti įstatymo. Svarbūs mokestinių įstatymų pakeitimai turi būti paskelbti likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jų įsigaliojimo.
Seime taip pat buvo siūlymų panašią lengvatą taikyti naujus automobilius perkantiems gyventojams.
DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad statistinis lietuvis važinėja 1989-1994 metų gamybos automobiliu. Vairuojantis penkerių metų neturinčią mašiną gali pasigirti tik kas dvidešimtas šalies vairuotojas, o 14 proc. tenkina ir į „trečią dešimtį įkopę" automobiliai.