„Rail Baltica“ ažiotažas išblėso: diskusijoms dėl stoties vietos padėtas taškas

Baltijos šalių istorijoje didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ didelį ažiotažą dėl jo kėlusiems Panevėžio rajono gyventojams, regis, nebeįdomus. Panevėžio rajono savivaldybėje būsimojo geležinkelio poveikio aplinkai ataskaita pristatyta tuščiai salei – jos klausėsi vos du žmonės.

Laukė daugiau

Informacija, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastate spalio 30-ąją visuomenė bus supažindinama su projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge poveikiu aplinkai, skelbta dar nuo spalio vidurio. Su poveikio aplinkai tyrimą vykdžiusiais profesionalais gyventojai galėjo ateiti susitikti gyvai, taip pat buvo sudaryta galimybė jungtis į nuotoliu transliuojamą renginį. Pristatyti, kokį poveikį aplinkai turės Panevėžio rajoną kertanti ir į miestą užsukanti „Rail Balticos“ vėžė, atvyko kone dešimt specialistų.

Tačiau jų klausėsi penkiskart mažesnė auditorija – Panevėžio rajono savivaldybės deleguotas Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas ir dar vienas rajono gyventojas. Nuotoliu prisijungusiųjų išvis nebuvo.

„Išgirdome, kad traukinys vis viena atvažiuos. O tarptautinė keleivių stotis, kurią Panevėžio rajono vadovai siūlė statyti Gustonyse, bet miesto valdžiai atrodė, kad jos vieta – Panevėžyje, ir bus statoma vakarinėje miesto dalyje. Jos patraukimo miesto link kaina – pusė milijardo eurų“, – konstatavo Architektūros skyriaus vedėjas.