Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ trasa nuo Lenkijos pasienio iki Kauno miesto žinoma, šiuo metu Lietuvoje jau pradėtas tiesti europinės 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ruožas. Kur link pasuks vėžės, pasiekusios laikinąją sostinę, – pro Panevėžį, Šiaulius ar Radviliškį – neaišku.
Prieš kelerius metus praūžusios batalijos, kur turėtų būti tiesiamas naujasis geležinkelis „Rail Baltica“, nurimo, teliko tų batalijų atgarsiai. Anksčiau teisę į šią geležinkelio atkarpą garsiai reiškiantys panevėžiečiai nutilo ir dabar sako, kad ambicijų į europinį geležinkelį privalo turėti visa šalis.
Teigiama, esą labai svarbu, kad „Rail Baltica“ kirstų Lietuvą – nesvarbu, pro kurį miestą – pasiektų Latviją, o paskui ir Estiją. Be to, šnekama, kad minėtų miestų ginčus turi spręsti šalies Vyriausybė, nes nutiesti naujam geležinkeliui reikia nemenkos sumos pinigų.
Anksčiau naršiai diskutavę apie dideles investicijas ir pasikeitimus žadantį europinės vėžės geležinkelio koridorių „Rail Baltica“, kurio atkarpa „Varšuva–Talinas“ sujungs visas Baltijos šalis, šiandien diskusijų dalyviai nurimo. Tuomet diskusijoje pagrindiniais smuikais groję kauniečiai ramūs – naujas geležinkelis juos pasieks.
Gali atsitikti taip, kad savo interesus į naują geležinkelį deklaravę šiauliečiai, garsiai nerėkdami, panevėžiečius tyliai aplenks. Be to, dar atsirado ir kitų pretendentų į europinį geležinkelį – radviliškiečiai.
Beje, yra parengtos trys naujo geležinkelio galimybių studijos, kur turėtų pasukti geležinkelis, kai jis bus nutiestas iki Kauno. Viena galimybė – per Panevėžį, antra – per Radviliškį, trečia – per Šiaulius.
Mušė Panevėžio korta
Galimi trys trasos parinkimo variantai. Pirmasis – trasa šalia esamo geležinkelio per Šiaulius ir Joniškį. Antrasis – trasa formuojama visai nauja – per Panevėžį ir Pasvalio rajoną, o trečia – per Radviliškį ir Joniškį.
Prieš kelerius metus, kai Panevėžiui vadovavo meras Vitas Matuzas, jis buvo įsitikinęs, kad europinės vėžės geležinkelio tiesimo projektas turi laikytis patvirtintos koncepcijos, siekiant atnaujinti geležinkelio paslaugų išilgai „Via Baltica“ koridoriaus galimybes bei privalumus. Jo nuomone, toks trasos variantas – pakankamai patrauklus, nes didina bendrą geležinkelio linijų tankį, sudaro galimybes šiaurinių Lietuvos teritorijų ekonominei plėtrai, nedubliuoja esamos geležinkelio linijos. Dabar Seimo narys V. Matuzas įtikinamai aiškino, kad pasirinktas šis trasos projektas būtų pigesnis, nes ši teritorija mažiau apgyvendinta, todėl pigiau būtų galima išpirkti žemę bei nekilnojamąjį turtą.
Viską lems pinigai
Dabartinis miesto meras Vitalijus Satkevičius drąsiai apie galimybę tiesti europinės geležinkelio „Rail Baltica“ vėžes netoli Panevėžio nekalba. Pasak jo, viską lems pinigai. „Jeigu jau yra žinoma, kaip naujasis geležinkelis pasieks Kauną, tai visai neaišku, koks variantas iš trijų galimų bus pasirinktas toliau tiesti geležinkelį iki Latvijos sienos. Visi trys variantai vienodai patrauklūs, bet jeigu būtų pasirinktas variantas netoli Panevėžio, jis kainuotų pigiau“, – dėstė „Panevėžio balsui“ miesto vadovas.
Pasiteiravus, kas daroma, kad „Rail Baltica“ geležinkelio ruožas neaplenktų Panevėžio, V. Satkevičius aiškiai neatsakė: „Apie tai buvo užsiminta Regiono plėtros tarybos posėdyje, nes paaiškėjo, kad naujoji geležinkelio vėžė bus pradėta tiesti nuo Lenkijos pasienio Kauno link.
Konkrečiai nebuvo aptarta, kur toliau bus tiesiami geležinkelio bėgiai. Tačiau nuspręsta apie tai kalbėtis Susisiekimo ministerijoje ir tai išsiaiškinti. Todėl gal dar nepavėlavome išsakyti savo nuomonės, kad turime ambicijų į naująjį geležinkelį. Tikimės, kad jis bus tiesiamas pro Panevėžį.“
Ar neliks tai tik norai ir neatsitiks taip, kad panevėžiečiai liks prie suskilusios geldos, Panevėžio meras paprieštaravo ir ramino, esą dar niekas neprarasta: „Negalima prarasti vilties ir nuleisti rankų. Juolab kad galimybių studijoje matyti – naujojo geležinkelio vėžių pro Panevėžį kaštai mažesni nei būtų tiesiama pro Šiaulius ar Radviliškį.“
Svarbu, kad būtų
Buvęs Panevėžio apskrities viršininkas, o dabar Vyriausybės atstovas regiono plėtros taryboje Viktoras Trofimovas labai nenusimena, jeigu naujasis geležinkelis aplenktų Panevėžį. „Jau pats siekis turėti europietiškas geležinkelio vėžes – ambicingas. Svarbu, kad jis būtų nutiestas ir sujungtų Varšuvą su Talinu. Buvo labai daug dirbta šituo klausimu. Tiek buvę vadovai rūpinosi, tiek ir dabartiniai galvoja apie „Rail Baltica“. Manau, kad politikai darė viską, ką galėjo, ir dar toliau darys. Negalima nuleisti rankų.“
Tačiau Panevėžio apskrities eksviršininkas pripažino, kad šiame projekte daug ką nulems pinigai. „Didžiausią įtaką, – dėstė jis, – kur nuo Kauno pasuks naujojo geležinkelio bėgiai, nulems pinigai, ekonominė situacija. Juk investicijos didelės, todėl būtina planuoti, ar turėsime ką vežti naujaisiais europiniais bėgiais. Yra atliktos galimybių studijos, todėl bus pasirinktas optimaliausias variantas. Panevėžiečiai neturėtų nuleisti rankų ir daryti žygius, kad „Rail Baltica“ neaplenktų Panevėžio. Tačiau negalima reikalauti nepagrįstai. Visi reikalavimai turi būti pagrįsti ir ekonomiškai naudingi Lietuvai.“
Siekiai geri – pasiekimų nėra
Pasiteiravus, ar tuomet nebus užmiršti ambicingi siekiai turėti naująjį europietišką geležinkelį Panevėžio pašonėje ir ar kova dėl „Rail Baltica“ buvo tik politiniai žaidimai, V. Trofimovas neigė: „Siekiai liko siekiais. Jų pamiršti negalima. Ir tai nebuvo tik politinis žaidimas prieš rinkimus. Istorijos iškraipyti negalima. Panevėžiečiai padarė nemažai. Panevėžys dar gali kovoti, kad europietiškas geležinkelis suktų pro Aukštaitijos sostinę. Juolab kad projektuose toks variantas yra. Siekiant tikslo, sveiką iniciatyvą rodyti reikia. Tačiau, kaip jau sakiau, viską lems šalies ekonominė situacija. Nepamirškime, kad kas naudinga Lietuvai, tas naudinga ir Panevėžiui.“
Bandymai buvo
Seimo narys, buvęs vicemeras Petras Luomanas prisimena panevėžiečių norą pasukti europietiškas geležinkelio vėžes pro Panevėžį. „Buvo tokie bandymai, – prisiminė politikas. – Tačiau, kiek teko girdėti, geležinkelis bus tiesiamas pro Šiaulius. Žinoma, tiksliau tai pasakyti galėtų susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Bet nereikia nusiminti. Ateityje nutiesus geležinkelį per Lietuvą, Panevėžio pusėn galėtų atsirasti atšaka. Kodėl pasirinktas variantas per Šiaulius? „Rail Baltica“ magistrale važinės greitaeigiai traukiniai, todėl geležinkelis turi būti tiesus. Tokį nutiesti geriausiai tinka šis variantas. Dar yra viena kliūtis. Tai susiję su 2 tūkstančiais žemės savininkų, per kurių žemes eis naujasis geležinkelis. Vyriausybė turi išspręsti ir šį klausimą, tuomet priimti įstatymą, kad būtų galima tiesti geležinkelio trasą per privačias žemes, jas išpirkus.“
Vien norų nepakanka?
Gal panevėžiečiai ne viską padarė, kad geležinkelis neaplenktų miesto, arba pajuto, kad jau nieko negalima padaryti ir nuleido rankas, klausiame politiko. „Taip sakyti negalėčiau, – neigė jis. – Vien norėti nepakanka. Jie neturėtų nulemti svarbiu dalykų. Juolab kad buvo parengta galimybių studija, kur tikslingiau tiesti geležinkelį. Be to, dabar Seime nevyksta posėdžiai. Jiems prasidėjus vėl bus galima atnaujinti diskusiją, kuria linkm už Kauno geriau tiesti naująją geležinkelio vėžę.“
P. Luomanas pripažįsta, kad „Rail Baltica“ geležinkelis Panevėžiui būtų naudingas. „Beje, prisiminkime, kad ir tuomet, kai vyko tik svarstymai, kur turi būti tiesiamas naujasis geležinkelis, Šiauliai ir Panevėžys kovojo vienodai. Kova buvo arši. Kas lėmė, kodėl Šiauliai? Sudėtinga dabar pasakyti. Manyčiau, kad buvo lemtingi ir ministrų postai Vyriausybėje. Tačiau tai jau kita kalba“, – paslaptingai nutęsė politikas ir pasakė, kad apie politikos užkulisius kalbėti nenorįs.
Kuo toliau, tuo neaiškiau
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas buvo konkretus. „Visi sprendimai susiję su „Rail Baltica“ sprendžiami ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Todėl čia nuspręsti, kur bus tiesiamas naujas geležinkelis toliau, kai jis bus nutiestas iki Kauno, negalima. Beje, su šita atkarpa viskas aišku, o tolyn nuo Kauno viskas skendi miglose. Be to, tolimesnės atkarpos tiesimas priklauso ir nuo finansų. Juolab kad Europos Sąjunga svarsto, kad „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos tiesimas Latvijos link finansavimas būtų iš šalies biudžeto. Visokių svarstymų yra“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Be to, jis užsiminė, kad apskritai su „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimu labai daug neaiškumų ir migloje paskendusi ne tik atkarpa Kaunas–Šauliai (arba Panevėžys) –Ryga. Mat, pasirodo, latviams, o jiems pritaria estai, minėtas geležinkelis nelabai ir reikalingas, kai yra nutiestas vadinamasis rusiškas geležinkelis. „Šiuo metu kalbėti apie tai, kur pasuks „Rail Baltica“ atkarpa, kai jis bus nutiestas iki Kauno, per anksti.“
Latviai įšaldo
Beje, Latvija kol kas įšaldo siauresnės europietiškos geležinkelio vėžės projektą, o Estija apskritai abejoja jos reikalingumu. Tačiau Lietuvos vyriausybė entuziastingai planuoja tiesti 1435 mm pločio geležinkelį iki Kauno, nors projekto nauda nesieks jam išleisti planuojamos sumos. Be to, vėžė gali atitekti užsienio kompanijoms.
Šiuo metu Lietuvoje jau nutiestas 22 kilometrų europinės 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ruožas nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų ir Mockavos geležinkelio stočių. Nesvarbu, iki kurio šalies miesto ji būtų pratęsta, ten vis tiek reikėtų perkrauti krovinius į kitus vagonus, nes likusioje Lietuvos teritorijoje yra nutiesta platesnė vėžė.
Pagrindinis „Rail Baltica“ siaurosios vėžės tiesimo tikslas – Baltijos valstybių geležinkelius integruoti į Europos Sąjungos geležinkelių tinklą. Tačiau europinį geležinkelį pratęsus iki Kauno, Baltijos šalys nebūtų sujungtos, jei Latvija ar Estija atsisakytų tiesti europietišką siaurąją vėžę.
Pradėta kalbėti prie 17 metų
Pirmieji sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių integravimo į Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių tinklą buvo padaryti dar 1993 metais. Kelios šalies Vyriausybės priėmė dešimtis nutarimų, vienaip ar kitaip susijusių su europinės vėžės geležinkeliu Lietuvoje, t. y. „Rail Baltica“ projektu. Nuo 1998 iki 2009 metų atlikta bent 12 įvairių su „Rail Baltica“ susijusių studijų bei analizių, kurių vertė siekia keliolika milijonų litų.
2010 metais balandžio 7 dieną Vyriausybė pripažino „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Įvertindamas Lietuvos Vyriausybės sprendimą bei parengtas priemones, padėsiančias sparčiau įgyvendinti projektą, savo palaikymą projektui „Rail Baltica“ išreiškė ir Europos Komisijos viceprezidentas, transporto komisaras Siim Kallas. Tačiau ir jis pasakė, kad tikėtis finansavimo vien tik iš Europos Sąjungos negalima, „Rail Baltica“ finansavimu turėtų būti suinteresuotos šalys, pro kurias nusidrieks geležinkelis, bei privatus sektorius.
Faktai ir skaičiai
Lietuvoje jau nutiestas 22 kilometrų ilgio europinio geležinkelio ruožas nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų ir Mockavos geležinkelio stočių. „Rail Baltica“ geležinkelio ilgis Lietuvos teritorijoje sieks 335 kilometrų. Iš viso linijos nuo Varšuvos iki Talino ilgis sieks 1142 kilometrus.
„Rail Baltica“ vardas planuojamam statyti geležinkeliui buvo suteiktas dar 1998-aisais, o Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į Europos Sąjungą, projektas tapo prioritetu. 2004 metais jis su dar 30 kitų transeuropinių tinklų projektų buvo atrinktas iš pusantro šimto paraiškų.
Lietuvoje nutiesti „Rail Baltica“, dabartiniais skaičiavimais, kainuos apie 1,95 mlrd. litų. ES remiamam projektui iš Lietuvos biudžeto per kelis dešimtmečius skirtų apie 770 mln. litų.