Jo žodžiais, kalbant apie Rusijos karo Ukrainoje ir agresoriui taikomų sankcijų poveikį „Rail Baltica“, reikia atsižvelgti tiek į trumpalaikes, tiek ir į ilgalaikes pasekmes. Trumpalaikėje perspektyvoje problemos yra tos pačios kaip ir kituose sektoriuose – kainos, infliacija ir medžiagų tiekimo problemos. Pavyzdžiui, anksčiau 90 proc. metalo buvo gaunama iš Rusijos, tačiau dabar ieškoma kitų tiekėjų.
„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą reikia suprasti, kad bet kokia krizė suteikia ir galimybių. Pavyzdžiui, anksčiau „Rail Baltica“ buvo laikomas daugiausia ekonominiu koridoriumi, o apie jos karinę reikšmę mažai kalbėta. Dabar labai svarbu, kad visi „Rail Baltica“ techniniai parametrai atitiktų karinius poreikius“, – sakė A. Driksna.
Jis pažymėjo, kad keičiasi ir mąstysena – Baltijos šalys dabar yra Europos Sąjungos ir NATO išorės siena, o prie aljanso prisijungus Suomijai, jos nebebus galutinis pasienio taškas.
„Tam prireiks veiksmingos transporto sistemos“, – sakė „RB Rail“ vadovas.
„Rail Baltica“ atitiktis kariniams reikalavimams buvo numatyta planavimo etape dar 2016-aisiais. Šie reikalavimai apima atitinkamas tiltų ir viadukų, riedmenų ašių apkrovos, atstumų tarp bėgių charakteristikas.
„Rail Baltica“ bus Europos standarto (1435 mm pločio) elektrifikuotas dviejų gijų geležinkelis keleiviams ir kroviniams vežti, tiesiamas nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, sujungs Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu.