„Manau, kad projektas žengė gerus žingsnius į priekį pasiekdamas tam tikrus svarbius etapus. Svarbiausia, kad projektas pasistūmėjo į projektavimo etapą. Mes jau pasirašėme dvi projektavimo sutartis pagrindinėms linijoms Estijoje ir Lietuvoje.
Taip pat dvi projektavimo sutartys bus pasirašytos gegužę Latvijoje. Iš viso planuojama, kad per šiemet projektavimo darbai prasidės 7 iš 11 projekto atkarpų. Tai rodo, kad buvome pajėgūs parodyti tikrą progresą vykdant projektą. Projektavimo etapas nuteikia optimistiškai“, – Eltai komentavo T. Riihimakis.
„RB Rail“ vadovas neįžvelgė trūkumų tarp projekte dalyvaujančių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. – ELTA) tarpusavio komunikacijos.
„Bendradarbiavimas ir komunikacija tarp šalių kol kas yra geri. Vienas praktinis geros komunikacijos pavyzdys – šalys, dalyvaujančios projekte, sugebėjo suderinti ir pritarti bendrosioms geležinkelio projektavimo gairėms. Taip pat Lenkija labai aktyvi, anksčiau ar vėliau tikimės ir Suomijos prisijungimo prie projekto“, – teigė T. Riihimakis.
Jo požiūriu, bendradarbiavimas tarp visų projekte dalyvaujančių akcininkų taip pat buvo pakankamai geras.
Reaguodamas į susisiekimo ministro Roko Masiulio kovą išreikštą mintį, kad Lietuva yra pasiryžusi prisiimti projekto „Rail Baltica“ lyderystę, T. Riihimakis teigė, kad visos šalys šiame projekte turi prisiimti vienodą dalį atsakomybės.
„Manau, kad mes turime kelias suinteresuotas šalis, ir jos visos yra lygios šiame projekte. Turime skatinti akcininkus ir suinteresuotas šalis dalintis tuo pačiu supratimu dėl projekto eigos“, – Eltai sakė „RB Rail“ vadovas.
T. Riihimakio teigimu, „Rail Baltica“ yra pasaulinio masto projektas, todėl yra daug su juo susijusių rizikų.
„Akivaizdu, kad esant didelės apimties infrastruktūros projektui, lyginant net ir pasauliniu mastu, su juo yra susijusių daug rizikų, su planavimu – taip pat. Tačiau mes dirbame labai sunkiai judėdami link savo tikslo – paleisti geležinkelio liniją 2026 m. Tai – mūsų pagrindinis tikslas. Aš tikiu, kad visos suinteresuotos šalys taip pat būtent jo siekia“, – teigė „RB Rail“ vadovas.
Jis negalėjo daug pakomentuoti, ar Lenkija nevėluos vykdydama savo jungties darbų, tačiau teigė, kad iš Lenkijos pusės pastebima pažanga.
„Nežinau (ar spės laiku. – ELTA), bet Lenkija pastaruoju metu buvo labai aktyvi vykdydama savo darbus“, – Eltai teigė T. Riimahkis.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.
Lietuva ir Estija pernai vasario pradžioje Stebėtojų taryboje išreiškė nepasitikėjimą tuomete „RB Rail“ vadove Baiba Rubesa dėl nesutampančių požiūrių į projekto įgyvendinimą. Rugsėjį B. Rubesa pati pranešė apie savo pasitraukimą. Po B. Rubesos pasitraukimo laikinuoju „RB Rail“ vadovu ir valdybos pirmininku buvo paskirtas Ignas Degutis.
Vasario pradžioje buvo paskelbta, kad prie „Rail Baltica“ projekto oficialiai prisijungs Suomija. Iki šiol jame šalis dalyvauja netiesiogiai.
Nuo kovo 11 d. „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojančios įmonės „RB Rail“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti suomis T. Riihimakis.