Šiuo metu į Vilniaus oro uostą reguliarius skrydžius vykdo 18 oro bendrovių, iš kurių 15 (83 proc.) jau patvirtino, kad planuoja nukreipti savo skrydžius į Kauno ir Palangos oro uostus.
„Pavyksta susitarti su vis daugiau avialinijų, kurios nukreips skrydžius į Kauno oro uostą. Susisiekimas su Lietuva Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu nesuprastės, o skrydžių kai kuriomis kryptimis gali net padaugėti. Pavyzdžiui, „airBaltic“ svarsto į Amsterdamą skraidinti didesniu lėktuvu, kad šį miestą galėtų pasiekti daugiau žmonių“, - pranešime teigia Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.
„Austrian Airlines“, „Brussels Airlines“, „Finnair“, „Lufthansa“, „LOT Polish Airlines“, SAS – šios ir kitos oro bendrovės skrydžius vykdys pagal iš anksto patvirtintus grafikus, t. y. Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija skrydžių intensyvumui ir keleivių mobilumui įtakos neturės.
Lietuvos oro uostuose veikiančios žemų sąnaudų aviakompanijos apie esminius pokyčius skrydžių tvarkaraščiuose neskelbia. Pavyzdžiui, Vilniuje daugiausiai keleivių aptarnaujanti oro bendrovė „Wizzair“ 35 dienoms persikels į Kauno oro uostą ir 114 planinių skrydžių per savaitę vykdys taip, kaip įprasta.
Pasak A. Stankevičiaus, daugelis aviakompanijų jau pradėjo prekybą bilietais ne į Vilniaus, bet į Kauno oro uostą.
Siekiant užtikrinti kokybišką keleivių aptarnavimą, šalia Kauno oro uosto bus įrengta papildoma automobilių stovėjimo aikštelė, rekonstruotas keleivių terminalas. Taip pat bus sukurtos dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo erdvės – terminalas išvykstantiems keleiviams (jo plotas – 3445 m2) ir terminalas atvykstantiems (1000 m2).
Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas buvo remontuotas prieš maždaug 20 metų. Kad būtų užtikrinta skrydžių sauga, jį būtina tvarkyti iš esmės. Ištyrus kitų Europos oro uostų patirtį, nuspręsta, kad techniškai efektyviausias būdas – esminė tako rekonstrukcija, truksianti 35 dienas.
Įvertinus visus techninius projekto reikalavimus bei tokias sąlygas kaip: kritulių kiekis, temperatūra ir šviesaus paros meto trukmė, rekonstrukcijos darbams pasirinktas optimalus laikas ir būdas. Pakeitus tik paviršinę dangą, pakilimo ir tūpimo taką vėl reiktų tvarkyti po 5-6 metų.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 m. jie aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių.
Šiemet iš Lietuvos oro uostų 19 aviakompanijų skraido 72 kryptimis 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.