„Transportas ir logistika – vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio sektorių. Istoriškai vertinant, Lietuva sugebėjo išnaudoti geografinį konkurencinį pranašumą, užsitikrinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus ir transporto mazgo reputaciją, o ilgainiui įsitvirtino Europoje ir kaip transporto paslaugų eksportuotoja. Tad 2018 m. duomenimis, šis sektorius sukuria net virš 12 proc. Lietuvos BVP, kai vidutiniškai Europos Sąjungoje transporto ir logistikos indėlis tesiekia 5 proc. Pagal sukuriamos pridėtinės vertės svorį Lietuvos ekonomikoje, šią veiklą aplenkia tik pramonė ir vidaus prekyba,“ – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nuo karantino pradžios transporto sektoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo 3,3 proc., o pačių įmonių skaičius sumažėjo 2,1 proc.
„Vertinant sektoriaus sveikatą, svarbu atkreipti dėmesį, kad 37 proc. transporto ir logistikos sektoriaus įmonių rizika yra žemesnė arba žema, tačiau net 41 proc. įmonių turi vidutinę riziką, tad sektorių galima priskirti prie aukštesnės rizikos sektorių Lietuvoje, – įmonių reitingus komentuoja „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Tokia situacija – vidutinis viruso poveikis vidutinę riziką turinčioms įmonėms – galbūt ir nekeltų didelio nerimo, tačiau kitos rizikos, su kuriomis susiduria sektorius – mobilumo paketas, darbo atlygio sistemos netolygumai – gali sustiprinti šį poveikį ir paveikti sektorių labiau nei vien virusas. Todėl patariame atidžiau žiūrėti į atskiras sektoriaus įmones ir vertinti jų veiklą labai individualiai“.
Plėtros potencialą ribos ne tik virusas
Palyginti su karantino pradžia, 60 proc. transporto sektoriaus įmonių bankroto rizika išaugo – 24 proc. įmonių rizika nepasikeitė, o 16 proc. sumažėjo.
„Palyginti su bendrais Lietuvos įmonių rizikos rodikliais, Covid poveikis jau yra akivaizdus – rizika šiame sektoriuje auga greičiau, nei vidutiniškai likusiuose sektoriuose“, – komentuoja Ž.Milerius.
Palyginimui, nuo karantino pradžios rizika yra išaugusi 50 proc. visų Lietuvos įmonių, o 21 proc. rizika yra sumažėjusi.
„Šie metai transporto ir logistikos sektoriui yra itin sudėtingi ne vien dėl COVID-19 pandemijos sukeltų išbandymų: ekonominės izoliacijos ir kritusios paklausos transporto paslaugoms Vakaruose, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Kelių transporto įmonėms, kurios sukuria didžiąją dalį sektoriaus pridėtinės vertės, neapibrėžtumą didina ir priimti reguliaciniai pasikeitimai. Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo aukštesnio MMA koeficiento komandiruojamiems darbuotojams tvarka, kuri transporto kompanijoms nebuvo palanki. Ji išplėtė įmonių sąnaudų eilutes, o tai mažino ypač smulkesnių rinkos dalyvių manevro laisvę ypač tokiomis neeilinėmis aplinkybėmis“.
„Scorify“ duomenys rodo, kad tik 2 proc. transporto ir logistikos įmonių šiuo metu yra užregistravę prastovas, tačiau 50 proc. visų šio sektoriaus įmonių yra VMI nukentėjusių nuo Covid-19 sąraše, tai reiškia, kad naudojasi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą ir pretenduoja į atitinkamas valstybės paramos programas.
Vertinandama Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus ateities perspektyvas, I.Genytė – Pikčienė prognozuoja, rimtų pagalių į mūsų vilkikų ratus kaišys ir numatomas naujojo Mobilumo paketo įgyvendinimas.
„Derybų dėl šio dokumento rezultatai Lietuvos ir kitų mažųjų valstybių vežėjams nebuvo palankūs, tad suteiktu pereinamuoju laikotarpiu įmonės spręs, kaip prisitaikyti prie pasikeitusių žaidimo taisyklių. Jau dabar sektoriaus dalyviai vis dažniau kalba apie verslo iškėlimą, konkurencijos mažėjimą, smūgį smulkiesiems ir sektoriaus koncentraciją. Tai neabejotinai paveiks transporto ir logistikos sektoriaus struktūrą ir apribos plėtros potencialą“, – komentuoja ekonomistė.
Su įmonėmis, kurios yra vidutinės rizikos, o Covid poveikis prognozuojamas taip pat vidutinis, rekomenduoja palaikyti kaip galima labiau įprastas bendradarbiavimo sąlygas, tačiau aktyviai sekti šių įmonių veiklos rodiklius, vykdyti intensyvų savo partnerių šioje srityje monitoringą.
„Reikėtų įvertinti tai, jog įmonių skaičius sektoriuje šiek tiek mažėja, tačiau įmonių rizika ir bankroto tikimybė nėra aukšta, nors ir aukštesnė nei vidutiniškai ekonomikoje. Rekomenduojame aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su savo partneriais logistikos srityje ir ieškoti bendrų abiem pusėms tinkamų mokėjimo ar kreditavimo sprendimų“, – sako Ž.Milerius.