Žadėję dirbti naktimis kelininkai kapituliuoja
Šią vasarą pradėta vienos pagrindinių Kauno transporto arterijų – vadinamo Pilies žiedo ir jo prieigų rekonstrukcija iki rugsėjo 1 dienos nebus pabaigta. Anksčiau žadėję dirbti naktimis, bet viską padaryti iki naujųjų mokslo metų pradžios, kai mieste ženkliai suintensyvėja eismas, kelininkai kapituliuoja.
„Iki rugsėjo vidurio kapitalinio remonto darbai tęsis Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvėse. Jose taip pat planuojama paleisti eismą, tačiau tik 50 procentų pralaidumu – po vieną eismo juostą abejomis kryptimis“, – portalui „Delfi“ sakė darbus vykdančios akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė spaudai Giedrė Samulionytė – Lekavičienė.
Pilies žiedą, o tiksliau – Šauklių ir Jonavos gatves jungiančią žiedinę sankryžą bei jos prieigas už 3,24 mln. eurų remontuoja konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „Kauno tiltai“. Ta pati bendrovė tvarko ir P. Vileišio tiltą, keičia deformacines siūles, tvarko kitas konstrukcijas, o darbų kaina – 135,3 tūkst. eurų.
Kauno savivaldybė skelbė, jog darbai Pilies žiede bus baigti iki rugsėjo 1-osios. Būtent ši diena, kai prasideda naujieji mokslo metai tradiciškai tampa savotiška transporto spūsčių sezono pradžia.
Nespėjama pakeisti vamzdynų
Iki rugsėjo 1 dienos likus vienai dienai Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvėse šiuo metu iškastos tranšėjos, tebekeičiami Kauno savivaldybės bendrovei „Kauno vandenys“ priklausantys vamzdynai. Kol šie darbai nebaigti, negalima kloti asfalto dangos.
„Darbo likę vienai, dviem dienoms, bet juos stabdo archeologai. Atkasame gabaliuką, kol jie neištiria tos vietos – neleidžia net prisiliesti. Nieko negalime padaryti, „Kauno tiltai“ taip pat negali paskubėti. Šiandien gal 2 metrus vamzdžio įdėsime ir vėl stovime, net nežinome kas bus rytoj ar poryt“, – portalui „Delfi“ sakė „Kauno vandenų“ užsakymu vamzdynus keičiančios bendrovės „Senoji Varėnė“ direktorius Audrius Ažukas.
Verslininkas minėjo, kad archeologinę statybvietės priežiūrą atliekantis Vytautas Vingis dirba iš tiesų preciziškai. Pasak A. Ažuko, nepaisant vėluojančių darbų, istorija bei jos tyrinėjimai taip pat yra labai svarbu.
„Patiems reikia važinėti, norime kuo greičiau paleisti eismą. Juk artėja rugsėjo 1-oji, mes irgi turime ir anūkus, ir vaikus. Visiems norisi darbus atlikti kuo greičiau, nes resursų tam tikrai turime. Bet yra tvarka, kurios negalime pakeisti“, – sakė „Kauno vandenų“ rangovės, bendrovės „Senoji Varėnė“ vadovas A. Ažukas.
Bendrovės direktorius taip pat užsiminė, kad taikantis prie archeologinių tyrimų eigos patiriami nuostoliai, nes šioje vietoje reikia laikyti techniką, kurios gali bet kada prireikti, nors ji galėtų dirbti kituose objektuose.
Savivaldybė prašo supratingumo, siūlo vengti remontuojamų gatvių
Paprašius Kauno savivaldybės atstovų pakomentuoti situaciją, paaiškėjo, kad ne visi darbai baigti ir pačiame Pilies žiede. Nors paklota asfalto danga ir automobiliais važiuoti juo bus leidžiama, horizontalusis ženklinimas bus atliktas iki rugsėjo pabaigos.
„Jau greitai vienas svarbiausių miesto centro transporto mazgų bus visiškai atnaujintas. Laikantis plano, nuo rugsėjo 1-osios eismui bus paruošti Pilies žiedas ir P. Vileišio tiltas – šiuo metu klojami paskutiniai važiuojamosios dangos sluoksniai. Iki mėnesio pabaigos liks tik horizontaliojo ženklinimo darbai.
Dėl didesnės negu planuota archeologinės dalies apimties pirmas dvi savaites atkarpos nuo žiedinės sankryžos iki Laisvės alėjos pralaidumas sieks 50 procentų. Važiuoti bus galima abejomis kryptimis ir tam bus skirta po vieną eismo juostą. Dėl šios priežasties raginame vairuotojus įvertinti situaciją ir vengti šios arterijos iki kol bus visiškai baigti darbai važiuojamojoje dalyje“, – supratingumo prašė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Kauno savivaldybės atstovas žadėjo, kad jau netrukus bus galima važiuoti ir šiuo metu remontuojama P. Kalpoko gatve, kurioje planuojama paleisti eismą rugsėjo 1-ąją.
„Neabejojama, kad tai nuims dalį transporto krūvio nuo Varnių tilto, Nuokalnės ir Utenos gatvių“, – vylėsi A. Pakalniškis.
Dirbo be archeologų priežiūros: gavo baudas, sugaišo laiko
Pilies žiedo ir jo prieigų kapitalinis remontas jau nuo darbų pradžios buvo lydimas nesusipratimų. Nors kasinėjant gruntą Kauno senamiestyje – kultūros paveldo teritorijoje būtini archeologiniai tyrimai bei priežiūra, ją užsakiusi buvo tik viena šiame projekte dalyvavusių bendrovių – „Kauno energija“.
Kitos įmonės sutarčių su archeologais sudariusios nebuvo, šiam faktui paaiškėjus paveldosaugininkai laikinai sustabdė darbus, trims dirbusioms bendrovėms skyrė baudas ir liepė pasamdyti kasinėjimus prižiūrėsiančius specialistus.
Panašu, kad tai ir nulėmė situaciją, su kuria kauniečiai susidurs prasidėjus rugsėjui – nebaigtą remontuoti itin judrią transporto arteriją bei daug didesnes nei įprasta transporto spūstis.
Archeologine priežiūra pačioje pradžioje pasirūpinusi „Kauno energija“ gegužę pradėtus darbus baigė jau liepos pabaigoje. Pilies žiede bei Šauklių ir šv. Gertrūdos gatvėse atlikti magistralinio šilumos tiekimo tinklo vamzdynų remonto darbai.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė portalui „Delfi“ sakė, kad baudos sumokėtos, viskas vyksta pagal esamus reikalavimus, o archeologinių tyrinėjimu metu rasta vertingų, senajai miesto daliai būdingų radinių.
„Pradėję darbus senamiestyje visi labai pyksta, esą sovietmečiu buldozeriai pravažiavę, tad čia nieko nerasi, nieko nebus. Akivaizdu, nors ir dešimt kartų perkasta, tačiau net ir XXI amžiuje mes galima surasti artefaktų. Vienur daugiau, kitur – mažiau, bet ta nuostata, kad nieko nerasime, tikrai visus klaidina“, – sakė A. Naureckaitė.
Archeologas atremia kaltinimus vėlavimu: galėjo paslaugas užsakyti anksčiau
Pilies žiedo ir jo prieigų remonto darbus prižiūrintis archeologas V. Vingis minėjo, kad viskas galėjo būti atlikti laiku, jeigu bendrovės ar darbų užsakovai būtų laiku pasirūpinę archeologiniais tyrimais bei darbų priežiūra.
„Vėlavimas iš archeologų pusės yra dėl to, kad jie anksčiau neužsakė šių paslaugų“, – sakė V. Vingis bei minėjo, kad paprastai archeologiniai tyrinėjimai užsakomi likus mėnesiui ar dviem iki statybų pradžios.
„Kai iš anksto padaromi tyrimai, dažniausiai viskas būna daug greičiau ir geriau“, – sakė specialistas.
Jis minėjo, kad įsikišus paveldosaugininkams, darbus atliekančioms bendrovėms sudarius sutartis daug laiko atėmė dokumentacijos rengimas.
„Teikiame žvalgomųjų turimų projektą, juos atlikus turime teikti tolimesnių darbų projektą, kol gauname leidimą – užtrunkama apie dvi savaites“, – sakė V. Vingis.
Archeologas sakė, kad tyrimų metu rasta nemažai XVIII – XIX amžiaus pamatų fragmentų, XVII – XVIII amžiaus archeologinių sluoksnių. Rasti pamatai identifikuoja senųjų pastatų vietas, leidžia suprasti, kaip anksčiau atrodė Kauno senamiestis.
„Šv. Gertrūdos gatvė buvo siauresnė, ji buvo labiau užstatyta. Šauklių gatvė buvo suformuota XX amžiaus antroje pusėje, iki to laiko ten buvo pastatai“, – sakė archeologas V. Vingis.