Panašaus pobūdžio saugumo priemonės šiuo metu jau veikia kituose pasaulio oro uostuose, pavyzdžiui, Maskvoje.
Po teroristų išpuolio Briuselio Zaventemo oro uoste, apsaugos vartų reikalavimą savo kovo 31 dienos posėdyje apsvarstyti nusprendė Europos civilinės aviacijos saugumo komitetas.
Jei būtų priimtas, reikalavimas įsigaliotų maždaug 800 Europos oro uostų.
Jo esme ta, kad bet kuris į oro uostą patekti norintis žmogus privalės leisti patikrinti savo bagažą, apsaugos darbuotojai taip pat galės patikrinti lankytojų kišenes, juos apieškoti.
Neatmetama, kad posėdyje gali būti pasiūlytos ir kitokios papildomo saugumo priemonės, o geriausiu pavyzdžiu laikomas Tel Avivo oro uostas Izraelyje.
Laikysis nurodymų
Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė DELFI sakė, kad naują reikalavimą nedelsiant įgyvendintų.
„Lietuvos oro uostai laikosi visų šalies bei aviacijos saugumą reguliuojančių institucijų nurodymų, tad jeigu būtų nuspręsta oro uostuose diegti papildomas saugumo priemones, mes taip pat jas įgyvendintume“, – nurodė ji.
Be to, I. Baltrušaitienė sakė, kad jeigu iš valstybės institucijų gautų nurodymą stiprinti apsaugą oro uostuose, taip pat nedelsdami į tai reaguotų.
„Dabar, atsižvelgdami į konkrečius pastaruosius įvykius, sustiprinome tam tikras procedūras, susijusias su pasų patikra ir keleivių kontrole. Oro uostų darbo jos nekeičia, keleiviai susiduria tik su papildoma dokumentų patikra“, – pasakojo Lietuvos oro uostų atstovė.
Pašnekovė taip pat priminė, kad oro uostai ir dabar yra vieni labiausiai saugomų objektų, tačiau būtų galima įgyvendinti visus tarptautiniu lygiu priimtus papildomų saugos priemonių sprendimus.
„Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad naujoms priemonėms įdiegti reikėtų laiko ir investicijų“, – pridūrė I. Baltrušaitienė.
Iniciatyvą palaiko
Palankiai apie apsaugos vartus prie įėjimų į oro uostą atsiliepė ir aviacijos ekspertas Rytis Dulinskas.
„Su tokiomis apsaugos priemonėmis teko susidurti. Mano galva, viskas, kas didina saugumą yra gerai“, – DELFI sakė jis.
Ekspertas pabrėžė, kad dėl šio klausimo reikia apsispręsti, kas yra svarbiau – saugumas ar judėjimo laisvė.
„Taip, tai gali sutrikdyti judėjimą, prailginti tam tikras procedūras – į tai reikia atsižvelgti. Tačiau faktas, kad tai yra naudojama ir kadangi ši praktika kol kas išlieka, matyt, visgi pasiteisina“, – sakė R. Dulinskas.