Šio leidinio pateikiamais duomenimis, nuo 2005 iki 2015 m. jūrinių uostų krovinių apyvarta Rytų Baltijos regione augo 39 proc. nuo 265 mln. iki 368 mln. tonų, o Rusijos uostams tenkanti krovinių apyvartos dalis augo nuo 52 proc. iki 62 proc.
Kaip rašo DELFI.lv, 2015 m. lyginant su ankstesniais metais, Rusijos uostai Baltijos jūros regione padidino anglies krovinių kiekį 9 proc. (2,3 mln. tonų iki 23,2 mln. tonų), 3,9 proc. (2,5 mln. tonų) didėjo naftos produktų gabenamas kiekis ir 17 proc. (1,5 mln. tonų) didėjo mineralinių trąšų kiekis.
Latvijos ir Estijos uostų situacija akivaizdžiai prastėja.
Talino uostui tenkanti dalis bendrame Baltijos jūros regiono krovinių apyvartos kontekste per pastaruosius dešimt metų smuko nuo 15 proc. iki 6 proc. arba 22,4 mln. tonų. Bendra Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostams tenkanti dalis traukėsi nuo 22,2 proc. (58,8 mln. tonų) iki 18,5 proc. (68,2 mln. tonų). Praėjusių metų rezultatai rodo, kad Latvijos bei Estijos uostų dalis vertinant suminę uostų krovinių apyvartą taip pat mažėjo.
Klaipėdos ir Būtingės uostai Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį kaip tik padidino savo apyvartos dalį nuo 10,5 proc. (27,9 mln. tonų) iki 12,8 proc. (47,2 mln. tonų).
„Tęsdama savo transporto strategijos realizavimą Rusija praėjusiais metais vis daugiau krovinių stengėsi nukreipti per savo uostus. Šešiuose Rusijos uostuose krovinių apyvarta 2015 m. lyginant su ankstesniais metais padidėjo 3,2 proc.“, - rašo „Dienas bizness“.