Kaip rašo Kommersant.ru, reikia pažymėti, kad perorientuoti krovinių gabenimą kitais maršrutais nėra taip lengva, nes jų tiekimas neatsiejamas nuo didesnių išlaidų logistikos operatoriams, – tai nenaudinga ir dėl to, kad nemažai sandėlių yra sukoncentruota Lietuvoje.
Praėjusią savaitę Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas priverstas dėl kaimyninių valstybių požiūrio į įvykius Baltarusijoje po prezidento rinkimų uždaryti valstybines sienas su Lietuva, Lenkija, taip pat sustiprinti sieną su Ukraina.
„Kommersant.ru“ pašnekovų duomenimis, masiniai vilkikų, vykstančių tranzitu iš Lietuvos per Baltarusijos teritoriją į Rusijos Federaciją (paprastai tai – Rusijos ir Baltarusijos vežėjai), tikrinimai prasidėjo dar rugsėjo pradžioje.
Vėliau ėmė sklisti gandai apie „skubias rekomendacijas“ vežti krovinius į Baltarusiją ne iš Baltijos šalių. Vėliau šalies susisiekimo ministerija paneigė pranešimus apie galimą draudimą įvažiuoti vežėjams iš Lietuvos, tačiau keliuose patikros punktuose (Baltarusijos pasienyje su Ukraina ir Lenkija) buvo pradėti remonto darbai, kurie gali apsunkinti vilkikų judėjimą.
Kaip leidiniui paaiškino Rusijos verslo ombudsmenas transporto ir logistikos klausimais Igoris Rebelskis, Baltarusijos valdžios priimami sprendimai smogia ne tik verslui Lietuvoje, bet ir Rusijoje, – jeigu 2019 metais vidutiniškai Baltarusijoje buvo tikrinamas vienas iš šimto tranzitu į Rusiją važiuojančių vilkikų, tai per pastarąsias dvi savaites tikrinami faktiškai visi rusiški vilkikai, įvažiuojantys iš Lietuvos pusės. Šiuo metu krovinių iš Europos pristatymas į Rusiją per Baltarusiją nusitęsė vidutiniškai iki penkių dienų.
Rusijos operatoriai svarsto du galimus apvažiavimus. Pirmasis – tiesus kelias iš Latvijos į Rusiją – reiškia, kad teks padaryti 200 km lankstą, o krovinių gabenimas pabrangs maždaug trečdaliu, bet ir ten pasienyje vilkikams tenka stovėti dvi–penkias dienas. Antrasis kelias – per Baltarusijos-Lenkijos pasienio ruožą, tačiau čia lankstas dar didesnis – 350 km.
Be to, logistikos operatoriams iš Rusijos, Lietuvoje turintiems daug sandėlių (o tokių dauguma), visiškai nenaudinga siųsti transporto priemonę per Lenkijos-Baltarusijos sieną, pažymi I. Rebelskis.
Situaciją apsunkina ir tai, kad iki metų pabaigos Rusija draudžia įvežti nežymėtą didžiąją dalį vartotojiškų prekių – ne tik avalynę, bet ir tekstilės gaminius, padangas, fototechniką, kvepalus, kt., – būtent tą produkciją, kuri šiandien sudaro didžiąją dalį Europos importo.
„Šiandien toji europietiška avalynė daugiausia sužymima Lietuvos sandėliuose. Iš esmės Lietuva yra Europos krovinių, turinčių pasiekti Rusijos teritoriją, centras“, – teigė verslininkas.
„Pastarąjį mėnesį mes iš tiesų pastebėjome, kad prekių kroviniai, gabenami tranzitu per Baltarusijos Respubliką, tikrinami dažniau, – sako bendrovės „FM Logistic“ padalinio „Global Supply Chain“ padalinio direktorius Aleksejus Misailovas. – Be to, pasienio terminalai Breste ir Kamenyj Loge šiuo metu perpildyti, todėl automobiliai patikrai siunčiami į Minską. Tačiau kol kas anksti tvirtinti, su kuo tai susiję. Mes dirbame su vežėjais iš skirtingų šalių – jokio šališko santykio konkrečių valstybių atžvilgiu nepastebima“. Pati patikra vyksta įprasta tvarka, priduria verslininkas.
Po pareiškimo apie Baltarusijos sienų su Lenkija ir Lietuva uždarymą šalies valstybinis pasienio komitetas, taip pat Lenkijos ir Lietuvos atstovai tvirtina, kad patikros punktai pasienyje dirba kaip įprastai, teigia Automobilių transportavimo įmonės „AsstrA“ operacijų vadovė Natalija Šemiakina.
„Šiuo metu jokių oficialių nurodymų ir dokumentų dėl sienų uždarymo nėra, – priduria ji. – Vairuotojų ir mūsų atstovų, dirbančių pasienio muitinėse, duomenimis, pasienyje su Lenkija jokių sunkumų dėl tranzito nėra.“
N. Šemiakina taip pat pastebi, kad pasienyje su Lietuva krovinių patikros procedūra gali būti ilgesnė, ir tai turi įtakos tranzito greičiui.
„Šiandien eilė patikrai gali siekti keturias- penkias dienas, – sako ji. – Jeigu situacija dėl ilgiau trunkančio Lietuvos sienos kirtimo nesikeis, kai kurie vežėjai, turintys atitinkamus eismo leidimus, gali svarstyti galimybę atsisakyti tranzito per Baltarusiją.“
Apskritai, sako ji, kol kas krovinių srautų per sienas su Baltarusija nesumažėjo, bet bendrovė, esant būtinybei, yra pasirengusi pristatyti alternatyvius maršrutus ir krovinių gabenimo schemas.
Aleksejus Misailovas primena, kad vienas iš Baltarusijos biudžeto pajamų šaltinių yra mokestis už tranzitą. Tam ypač palanki patogi geografinė padėtis, taip pat valstybinė parama transporto pramonei.
„Pavyzdžiui, kalbant apie importo į Rusiją srautus, tranzitas per Baltarusiją sudaro du trečdalius automobilių pervežimų iš Europos, – sako jis. – Tranzitu per Baltijos šalis gabenama apie trečdalį krovinių.“