Įstatymo projektu siūloma supaprastinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarką – tiek vietinės reikšmės, tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai numatyti po lygiai, t. y. po 50 proc. KPPP lėšų.
Pasak iniciatyvos autoriaus Seimo nario E. Sabučio, savivaldybių kelių finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės – išsigryninant valstybės prioritetus ir skiriant didesnes lėšas vienam svarbiausių sektorių – transporto infrastruktūrai, nes finansavimas savivaldybėms priklausančių ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrai nedidėja jau 14 metų.
Pasak parlamentaro, šio įstatymo pagrindinis tikslas yra ženkliai didinti ne tik lėšas savivaldybių keliams, bet ir bendrą finansavimą nustekentai kelių infrastruktūrai. Priimtos pataisos, jo teigimu, leistų tai padaryti dviem kryptimis: iš KPPP sąmatos vietiniams keliams būtų skiriama ne šiuo metu esami 33 procentai, o pusė viso kelių finansavimo, tuo metu – likę 50 proc. eitų valstybiniams keliams.
„Noriu pabrėžti, kad nesiūlome tiesiog mechaniškai perskirstyti skiriamų lėšų, o norime padėti Vyriausybei ir paskatinti ją skirti daugiau lėšų visiems keliams – ir savivaldybių, ir valstybiniams. Vyriausybė pagaliau turi atsigręžti į biudžete esamą milijardinį degalų akcizą ir jį naudoti pagal paskirtį – kelių infrastruktūrai“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžė E. Sabutis.
Seimo narys pastebi, kad Vyriausybė, nepaisydama jokių ekspertų raginimų ir perspėjimų dėl itin prastos padėties šalies keliuose, šių metų biudžete keliams skyrė tik menką pajamų dalį, gautą iš kuro akcizo.
„Tai nėra normalu, nes akcizas už degalus visų pirma yra tikslinis mokestis, kurį vairuotojai sumoka naudodamiesi keliais, todėl jis ir turi grįžti į kelių infrastruktūrą. Deja, bet Vyriausybė akcizo pajamomis dangsto savo neveiklumą kitose srityse, nes gautomis sumomis „užkamšo biudžeto skyles“. Maža to, ši valdžia nusprendė pramušti dugną, nes kitų metų finansavimo programose keliams numatė skirti dar mažiau nei šiemet“, – pastebi Seimo narys.
Dabartinis finansavimo modelis, pasak E. Sabučio, niekaip neleidžia pasiekti proveržio šalies kelių tinklo gerinime – jis yra ydingas, neužtikrina stabilių pajamų. Rezultatus plika akimi kiekvienas vairuotojas mato kasdien – keliai duobėti ir nelygūs net svarbiausiuose transporto mazguose, jau nekalbant apie regionuose esančius kelius, gatves ar žvyrkelius.
„Ne vienam tai gali būti staigmena, bet absoliučią daugumą Lietuvos kelių tinklo sudaro savivaldybėms priklausantys keliai, o iš jų net 40 tūkst. vis dar yra su žvyro danga. Matyti, kad procesas yra visiškai užstrigęs – žvyrkelių asfaltavimo programa nejuda, o pačios savivaldybės neturi reikiamų lėšų bet kokiam proveržiui pasiekti. Tokia valstybės politika nulemia tai, kad atokiau regionuose gyvenantys žmonės, tikrąją to žodžio prasme, turi laužyti savo automobilius, vasarą alsuoti dulkėmis, o kartais keliai tampa iš esmės nepravažiuojami. Kelius privalome asfaltuoti ir prižiūrėti, nes tai būtų reali regionų patrauklumą skatinanti politika“, – sako E. Sabutis.
Parlamentaras patikino, kad šis įstatymo projektas yra tik pirmas žingsnis siekiant didesnio finansavimo keliams. Iniciatyvų peržiūrėti lėšų skyrimo keliams priemones, jo teigimu, bus ir daugiau, svarbiausias iš jų – pasiūlymų teikimas kitų metų biudžeto projektui, kad keliams būtų skiriama bent jau 80 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą.
„Suprantu, kad valstybė ne vienoje srityje patiria iššūkius, ne vienoje srityje yra įtampų, bet metų metais neprižiūrima ir nustekenta Lietuvos kelių infrastruktūra labai greitai visą šalį gali blokšti atgal, ją padarant visiškai nepatrauklia ir investicijoms, ir regionų plėtros požiūriu. Negalime laukti ir tikėkis stebuklų, o turime veikti jau dabar, kol kas turime laiko“, – pabrėžia Seimo narys.