„Ilgalaikės Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strateginės gairės parengtos atsižvelgiant į svarbiausius susisiekimo poreikius, siekiant gerinti eismo sąlygas ir saugą, skatinti darnų judumą. Šiuo metu pernelyg didelės dalies valstybinės reikšmės kelių būklė nėra tinkama, todėl šioje srityje prireiks nemažai darbų ir investicijų. Svarbu, kad tikslų būtų siekiama kryptingai ir nuosekliai pagal ilgalaikius prioritetus“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Strateginėse gairėse numatyti kelių priežiūros ir plėtros prioritetai, tikslai ir veiksmai, taip pat žaliojo kurso ir inovacijų diegimo projektai. Ministro teigimu, šios gairės bus svarbi žinia gyventojams, valstybės institucijoms, savivaldybėms ir verslo atstovams, planuojantiems savo veiklą ir investicijas.
Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Per šį laikotarpį numatoma baigti „Via Balticos“ ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstrukciją į 4 eismo juostų magistralę, o kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. rekonstruoti 4 tiltus – Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Toliau tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam transeuropinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus. Visą „Via Balticos“ ruožą per Lietuvą planuojama sutvarkyti iki 2030 m.
Taip pat bus tvarkomi prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančių magistralinių kelių A14 Vilnius–Utena, A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, krašto kelių Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ir Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožai. Pirmiausia numatomi darbai nesaugiame magistraliniame kelyje Vilnius–Utena – iki 2024 m. planuojama sutvarkyti betoninio kelio ruožą tarp Vilniaus ir Molėtų, iki 2025 m. – baigti viso kelio rekonstrukciją iki Utenos. Kelias Kaunas–Prienai bus rekonstruojamas etapais 2024–2026 m.
Keliamas tikslas stabilizuoti ir iš esmės pagerinti valstybinės reikšmės kelių būklę, spręsti įsisenėjusias problemas. Iki 2024 m. netinkamos būklės kelių dalis valstybinės reikšmės kelių tinkle turės sumažėti bent 5 proc., iki 2030 m. turėtų nebelikti per siaurų krašto kelių – numatoma rekonstruoti beveik 200 km krašto kelių, kurių danga yra siauresnė nei 5 m. Kasmet rekonstruojant po 5–10 tiltų, iki 2035 m. planuojama sutvarkyti visus 73 šiuo metu prastos būklės tiltus.
Taip pat iki 2035 m. planuojama išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių – visus, kurių asfaltavimas duoda socialinę-ekonominę naudą, t. y. eismo intensyvumas ne mažesnis kaip 120 automobilių per parą. Planuojama, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liks ne daugiau kaip 18 proc.
Kartu keliamas papildomas tikslas, kad iki 2024 m. gyvenvietėse neliktų valstybinių žvyrkelių, kuriuose eismo intensyvumas didesnis nei 50 automobilių per parą arba yra bent 10 gyventojų.
Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant 40 proc. Be to, numatoma sutvarkyti maždaug pusę esamų prastos būklės takų – iš viso apie 350 km.
Planuojama toliau diegti inžinerines eismo saugumo priemones, pertvarkyti pavojingas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. valstybinės reikšmės keliuose nebeliktų pavojingų pėsčiųjų perėjų – numatoma sutvarkyti apie 1720 tokių perėjų. 2022–2035 m. planuojama pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.
Gerinant eismo saugą, siekiama iki 2030 m. daugiau nei perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2020 m., t. y., kad per metus keliuose žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, sumažėtų nuo 63 (2020 m.) iki daugiausia 30 (2030 m.). Tai padės siekti iki 2050 m. „Vizijos 0“ keliamo tikslo, kad šalies keliuose nežūtų nė vienas žmogus.
Strateginėse gairėse taip pat pateikiama apibendrinta informacija apie strateginius tikslus, esamą konkrečių kelių objektų situaciją, numatomą darbų apimtį ir preliminarų lėšų poreikį. Investicijų planavimas ir finansavimo užtikrinimas bus svarbi šių gairių įgyvendinimo prielaida.