Taip vadinamasis penktasis Europos Sąjungos sankcijų paketas priimtas balandžio 8 dieną. Jame Rusijos ir Baltarusijoms vilkikams uždrausta vežti krovinius keliais ES teritorijoje. Šis draudimas netaikomas tranzitui tarp Kaliningrado srities ir Rusijos bei paštui gabenti.
Į ES teritoriją norėjusiems įvažiuoti Rusijos ir Baltarusijos vilkikams draudimas įsigaliojo iškart po sankcijų paskelbimo, o norėjusiems išvykti buvo suteiktas 7 dienų terminas.
Šis pereinamasis laikotarpis baigėsi balandžio 16 dieną. Tą pačią dieną Baltarusija uždraudė įvažiuoti ES registruotiems vežėjams.
Išimtis yra transporto priemonių judėjimas per tam tikrus kontrolės punktus į specialiai tam skirtas vietas krovinių operacijoms ir priekabų perkabinimams atlikti. Be to, ES registruotos transporto priemonės, gabenančios pašto siuntas ir gyvus gyvūnus, važiuoja be apribojimų.
Taip pat yra paskelbtas 14 vietų sąrašas, kuriose ES registruotos transporto priemonės gali atvykti atlikti krovinių operacijas ir priekabų perkabinimą. Tai prie Lenkijos esantys Kozlovičių, Berastavicos, Bruzgų, prie Lietuvos esantys Pervalko, Benekainio, Kamieny Loho, Kotlovkos, Vidžių ir prie Latvijos esantys Grigorovščinos bei Urbanų punktai.
Kaip „Delfi“ pastebėjo Susisiekimo ministerijos atstovai, Rusija ES vežėjams šiuo metu nedraudžia vykdyti tarptautinius krovinių vežimus per savo teritoriją.
Tuo metu Baltarusijos žingsnį jie įvertino taip: „Galima daryti prielaidą, kad uždrausdama ES vilkikams vežti krovinius savo teritorija, Baltarusija užtikrina daugiau galimybių savo vežėjams vykdyti vežimus, t. y. pristatyti krovinius užsakovams“.
Daugiau leidimų į Baltarusiją, bet panaudojimas menksta
Vežėjams leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais išduodančios Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai nurodė, kad šiuo metu pastebimas išduodamų Rusijos leidimų mažėjimas, o Baltarusijos leidimų išduodama daugiau nei įprastai.
„Tačiau ne išduodamų leidimų skaičius nusako pervežamų krovinių apimti ir srautus.
Įvertinus Lietuvos vežėjų panaudotus leidimus 2022 ir 2021 metų balandžio mėnesiais Rusijos leidimų panaudojimas per mėnesį sumažėjo 31,6 proc. (nuo 5673 vnt. 2021 m. balandį iki 3879 vnt. 2022 m. balandį).
Baltarusijos leidimų panaudojimas per mėnesį sumažėjo 22,6 proc. (nuo 7518 vnt. 2021 m. balandį iki 5717 vnt. 2022 m. balandį).
Leidimų likučiai nėra viešai skelbiami, todėl šios informacijos negalime pateikti“, – atsakė jie.
Mažėja tiek eksportas, tiek importas
Muitinės departamento atstovai prisiminė, kad pirmąją penktojo sankcijų paketo įsigaliojimo savaitę (2022 m. balandžio 8–15 dienomis), dėl padidėjusio išvykti iš ES siekiančio krovininių vilkikų kiekio, kai kuriuose kontrolės postuose buvo susidariusios nedidelės transporto eilės.
„Praėjus galutiniam leidimo Baltarusijoje ir Rusijoje registruotam transportui palikti ES terminui (t. y. 2022 m. balandžio 15 dienai), muitinė grįžo prie įprasto darbo režimo“, – sakė jie.
Pateiktame komentare dar dėstoma, kad pastaraisiais mėnesiais (sankcijų taikymo laikotarpiu) stebimi palaipsniui mažėjantys krovininio transporto srautai iš Rusijos.
„Importo iš Rusijos krovinių kiekiai 2022 m. vasarį siekė 842 tūkst. t (masė neto), kovą – 645 tūkst. t, balandį – 403 tūkst. t. Atitinkamą 2021 m. laikotarpį: vasarį – 767 tūkst. t, kovą 998,6 tūkst. t, balandį – 665,7 tūkst. t“, – nurodė departamentas.
Tuo metu importo iš Baltarusijos krovinių kiekiai per pastaruosius tris šių metų mėnesius reikšmingai nekito, nes siekiant pasinaudoti iki birželio vidurio galiojančiomis išimtimis anksčiau sudarytiems verslo sandoriams, žymiai padidėjo kai kurių prekių, tokių, kaip mediena, įvežimas.
„Importo iš Baltarusijos krovinių kiekiai: 2022 m. vasarį – 239 tūkst. t, kovą – 282 tūkst. t, balandį – 256,5 tūkst. t. Tačiau ir šie kiekiai gerokai mažesni nei atitinkamą pernai metų laikotarpį: 2021 m. vasarį iš Baltarusijos į Lietuvą įvežta 383 tūkst. t, kovą – 420 tūkst. t, balandį – 403 tūkst. t. krovinių“, – pateikė muitinė.
Kalbant apie eksportą, 2022 m. balandžio duomenimis, kiekiai į Rusija sumažėjo iki 143 tūkst. t. Palyginimui, 2021 m. balandį eksportas į Rusiją siekė 427,5 tūkst. t.
Panaši situacija su eksportu į Baltarusiją: 2022 m. balandį – 48,8 tūkst. t, 2021 m. balandį – 83,5 tūkst. t.
„Kone trigubai kritusios eksporto apimtys į Rusiją ir daugiau, nei pusantro karto į Baltarusiją, akivaizdžiai rodo, kad sankcijos veiksmingos ir Lietuvos muitinė užtikrina jų įgyvendinimą, – sakė muitinės atstovai. – Nuo sankcijų įsigaliojimo pradžios pritaikytos 32 administracinės nuobaudos už atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus.
Primename, kad birželio 2 dieną ES suteiktos išimtys pasibaigia ir reglamentu nustatytam prekių sąrašui muitinės procedūros nebus atliekamos.“
Laikosi įstatymų ir veiklą tęsia
„Delfi“ kelių žinomų Lietuvos vežėjų įmonių teiravosi, ar jos šiuo metu veža krovinius į Rusiją ir iki tam tikrų punktų Baltarusijoje.
„Girtekos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus pirmiausia priminė, kad jo atstovaujama įmonė toliau koncentruojasi į verslo vystymą Europoje ir Skandinavijoje, atskirdama Rytų veiklą į atskirą bendrovę bei keisdama jos pervežimų veiklos geografiją.
„Prasidėjus karui bendrovė sustabdė investicijas Rusijoje bei neteikia paslaugų sankcionuotoms įmonėms. Rytų verslo dalis bus atskirta nuo „Girtekos“, o savarankiškas verslas planuoja koncentruotis į krovinių pervežimus tarp kitų Azijos šalių (Kinijos, Kazachstano ir kt.) ir Europos.
Atidžiai sekame visus veiklos ribojimus bei įvedamas sankcijas ir laikomės visų įstatymų ir galiojančių teisės aktų“, – sakė jis.
S. Bartkus atsakė, kad šiuo metu Europoje registruoti vilkikai gali važiuoti į Rusiją, todėl „Girteka“ tęsia įsipareigojimus savo tarptautiniams klientams, tarp kurių yra didžiausi pasauliniai prekių ženklai, gabena maistą, vaistus ir kitas prekes, kurių pervežimai yra leidžiami.
„Girteka“ pagrindinė veikla yra pilnų krovinių pervežimas ES ir Skandinavijoje, kur jau 2021 metais bendrovė gavo 80 proc. pajamų. Atskyrus Rytų veikla su šia veikla toliau planuojama siekti patekti tarp 10-ties didžiausių logistikos kompanijų Europoje“, – sakė S. Bartkus.
„Vlantana“ ir „Finėjas“ į „Delfi“ pasiteiravimus kol kas neatsakė.
Tuo metu „Hegelmann“ atstovė Agnė Ambrazevičienė nurodė, kad tokios praktikos (kai kroviniai vežami iki tam tikrų punktų Baltarusijoje) jų įmonėje nėra.
Kiti vežėjai boikotavo
Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas pastebėjo, kad nemaža dalis Lietuvos įmonių dar iki penktojo ES sankcijų paketo dėl pradėto karo prieš Ukrainą boikotavo Rusijos ir Baltarusijos rinkas.
„Sankcijų politika turės didžiausią efektą tuo atveju, jeigu bus nutraukti bet kokie prekybiniai ryšiai, ir šioje vietoje ne transporto, o kiti ekonominiai sektoriai turi lemiamą reikšmę“, – pridūrė jis.
P. Drižas dar komentavo, kad pradinę Rusijos ir Baltarusijos reakciją į 5-ąjį ES sankcijų paketą reikėtų vertinti labai atsargiai.
„Dalis rinkos dalyvių tikėjosi veidrodinių atsakomųjų Rusijos ir Baltarusijos priemonių, todėl sprendimas įsileisti ES vilkikus galėjo nustebinti. Antra vertus, situacija gali keistis, kadangi šių šalių veiksmai yra neprognozuojami.
Penktasis ES sankcijų paketas nedraudžia ES vilkikams vykti į Rusiją ir Baltarusiją, todėl vertinant formaliai, tokia krovinių gabenimo schema, kai ES vilkikais atvežti kroviniai iki tam tikros vietos Rusijoje ir Baltarusijoje toliau bus vežami šių šalių vilkikais, nelaikytina sankcijų pažeidimu ar apėjimu“, – paaiškino jis.