Avialinijų keleiviai jau maždaug dešimtmetį į lėktuvo saloną negali įsinešti skysčių didesnėse nei 100 mililitrų talpose. Daugumoje oro uostų taip pat reikalaujama per patikrinimus nusiauti batus.
Šie dar visai neseniai keistais atrodę reikalavimai įdiegti po sėkmingai sustabdytų teroristų bandymų susprogdinti lėktuvus.
Batus pradėta tikrinti po to, kai 2001 metų gruodį britas vardu Richardas Reidas bandė uždegti į lėktuvą bate prasineštą sprogstamąją medžiagą, tačiau buvo sutramdytas bendrakeleivių.
Skysčiai didelėse talpose uždrausti po 2006 metais užkardyto teroristų plano lėktuvą susprogdinti sumaišius į jį prasineštas medžiagas.
Įdomu tai, kad per visą šių saugumo priemonių taikymo laiką niekas taip ir nepabandė (kiek žinoma) pakartoti būtent šių metodų. Galbūt jos tokios efektyvios, kad išties atgrasė teroristus net nuo bandymų?
O gal šie tikrinimai labiau skirti nieko dėtiems keleiviams ir veikia kaip saugumo spektaklis?
Dvigubas efektas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Konstantinas Andrijauskas mano, kad minėtos saugumo priemonės naudojamos tiek realiam saugumui užtikrinti, tiek žmonių saugumo jausmui padidinti.
„Visų pirma, vykdoma prevencija. Tačiau vis tiek kalbame hipotetiškai, nes negalime pasakyti, ko jau pavyko išvengti. Tačiau psichologinis momentas čia taip pat svarbus, nes žmonės jaučiasi saugiau“, – DELFI sakė jis.
Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis net neabejojo, kad skysčių draudimas ir batų tikrinimas prideda saugumo.
„Juk technologijos leidžia sprogstamąsias medžiagas laikyti skysčio pavidale, todėl apskritai manau, kad turėtų būti draudžiama įnešti bet kokį skystį. Apskritai lėktuve turėtų būti griežtinamos saugumo priemonės, kol pasaulyje yra nesuvaldyta terorizmo banga“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas netgi pasiūlė, kad skrydžiuose, ypač tuose, kurie trunka iki 2 val., reiktų apskritai atsisakyti maisto. „ Atsisėdai ir nuskridai“, – nukirto jis.
A. Žentelio manymu, maistas lėktuvuose yra prabangos dalykas, be to, labai padidina bilietų kainas.
„Įsivaizduokite, kiek reikia turėti antžeminių tarnybų ir kiek struktūrų turi dirbti, kad tas nežinau kiek kartų patikrintas maistas bei gėrimai būtų pateikti lėktuvo salone, – sakė lakūnas. – Jei jo nebūtų nereiktų ir tiek aptarnaujančio personalo, užtektų 2 stiuardesių.“
Jis taip pat tikino, kad verta tikrinti ir visų keleivių batus, nes ant kortos neretai pastatyta kelių šimtų lėktuvu skrendančių žmonių gyvybės.
Kaip DELFI paaiškino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė, šiuos saugumo reikalavimus nustato ne jie patys, o Tarptautinė oro transporto asociacija.
„Tai nėra mūsų pačių susigalvoti dalykai ir nemanau, kad mes turime teisę šiuos reikalavimus kvestionuoti“, – sakė ji.
Kodėl tik lėktuvai?
Visgi teroristai savo išpuolius rengia ne tik lėktuvuose, todėl gali kilti pagrįstas klausimas, kodėl tada tiek neproporcingai daug dėmesio skiriama būtent jiems, bet ne kitoms transporto priemonėms ar masinio žmonių susibūrimo vietoms, pavyzdžiui, autobusams, traukiniams, sporto varžyboms ar koncertams.
A. Žentelis aiškino, kad žmonės labai sureikšmina būtent lėktuvų avarijas, o dėl to jos patrauklesnės ir teroristams.
„Kai nukrenta lėktuvas, skamba visas pasaulis, o kai autobusas su beveik tiek pat žmonių nukrenta į prarają, tai pasirodo tik viena kita žinutė. Žmonės tiesiog priprato važinėti žeme, o apie keliones oru jie dažnai dar daug ko nežino. Nežinojimas kelia baimę“, – sakė lakūnas.
Jis pažymėjo, kad teroristai siekia ne tik padaryti žalą, bet ir sukelti įspūdį, išgąsdinti, tad lėktuvo katastrofos jiems labai tinka.
Perkels kitur
K. Andrijauskas teigė, kad nenustebtų, jei po išpuolių Paryžiuje vis daugiau saugumo priemonių atsirastų ne tik oro uostuose.
Jis pažymėjo, kad šiandien antžeminės transporto priemonės Europoje praktiškai nėra saugomos, o teroro aktams čia yra nemažai erdvės.
„Tačiau net jeigu atsirastų, jos nebūtų tokios griežtos kaip lėktuvuose. Greičiausiai tai būtų konvejerinis patikrinimas, nešulių, bagažo peršvietimas bei bendras apieškojimas metalo detektoriais“, – svarstė jis.
Pašnekovas pasakojo, kad kai kuriose kitose terorizmo problemų turinčiose šalyse tokios priemonės taikomos jau ilgai ir žmonės prie jų pripratę.
„Kinija – akivaizdžiausias pavyzdys ir tikrinimus vykdo net geležinkeliuose. Indija tikrina metro. Patys kinai ir indai teigia, kad tai turėjo neabejotinai teigiamą poveikį“, – pasakojo K. Andrijauskas.
Visgi VU TSPMI dėstytojas pabrėžė, kad saugumo priemonių taikymas tokiose vietose turi kelis trūkumus. Pirma, pačios patikrinimo vietos gali tapti teroristų taikiniu, kaip atsitiko Maskvos Domodedovo oro uoste.
Antra, žmonėms gali būti pakankamai sunku prie to priprasti. „Būtinas bendras sutarimas, kad tokių dalykų reikia. Reikia, suvokti, kad šios priemonės yra būtinos ir, reikia tikėtis, laikinos“, – dėstė pašnekovas.
„Kaukaziečiai, Centrinės Azijos gyventojai, žodžiu „neslaviškos“ išvaizdos žmonės. Tai gali sukelti nepasitenkinimą ir, ypač daugiakultūrinėse visuomenėse, yra potencialiai pavojinga“, – pažymėjo jis.
DELFI primena, kad po penktadienį įvykusio teroristų išpuolio Paryžiuje visos Europos oro uostose buvo sustiprintas saugumas. Patikra taip pat buvo sustiprinta ir visame Lietuvos pasienyje (oro uostuose, prie vidinių ir išorinių sienų).