Miesto Savivaldybės užsakymu gatvės techninį projektą rengianti įmonė sulaukė netikėto Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimo atlikti „šermuonėlio inventorizaciją“.
Tokią užduotį aplinkosaugininkai skyrė, kai, vertindami būsimos gatvės poveikį aplinkai, aptiko, jog dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Rožyno apylinkėse šmirinėjo retai sutinkamas mažulytis žvėrelis.
Agentūros specialistės Rūtos Jarmolavičienės teigimu, elektroninėje saugomų rūšių informacinėje sistemoje, administruojamoje Saugomų teritorijų tarnybos, rastas įrašas, kad 1988-aisiais Panevėžyje, Rožyno mikrorajone, maždaug už 80 metrų nuo planuojamos tiesti gatvės, buvo pastebėtas šermuonėlis.
Kadangi gyvūnas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, aplinkosaugininkai susirūpino, jog būsimoji gatvė gali jam nepatikti.
„Su Saugomų teritorijų tarnyba pasitarėme ir jų nuomonė buvo, jog reikėtų atlikti šios vietos inventorizaciją“, – aiškino R. Jarmolavičienė.
Anot jos, aptikus žvėrelio pėdsakų, tektų spręsti, kai apsaugoti jo buveinę.
Neaptiko nė kvapo
Šiaurinės gatvės tiesimo darbus jau planuojanti Panevėžio savivaldybė, aplinkosaugininkams grūmojant nenuskriausti mažo saugomo žvėrelio, susirūpino jo paieškomis.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos, teko užsakyti Gamtos mokslų tyrimo instituto paslaugą. Į Panevėžį, Rožyno mikrorajoną, atvykę mokslininkai puolė naršyti apylinkes, ieškodami prieš tris dešimtis metų čia prabėgusio šermuonėlio.
Vis dėlto paieškos pasirodė esančios bevaisės: mažojo žvėrelio neaptikta nė kvapo.
„Mokslininkai įvertino, kad vietovė visiškai netinkama gyventi šermuonėliui. Čia sausa ir nėra jam reikalingo maisto“, – teigė T. Jukna.
Rožynas, šermuonėlio ieškojusių mokslininkų nuomone, nė iš tolo jam nepatiktų. Mat šis kiauninis žvėrelis mėgsta įsikurti miškingose, pelkėtose ir atvirose vietovėse, dažniausiai – nendrynuose, upių slėniuose, kirtavietėse. Lietuvoje jo pėdsakų dažniausiai randama Žuvinto apylinkėse, Čepkelių rezervate ir Kuršių nerijoje.
Aplinkos apsaugos agentūrai išsiųstos išvados, jog kadaise kažkieno Rožyno mikrorajone matyto į raudonąją knygą įrašyto žvėrelio dabar čia nerasta nė padujų.
Koreguoja planus
Pražuvėlis šermuonėlis ramybės trokštančių Rožyno gyventojų nuo naujos gatvės nors neišgelbėjo, tačiau bent keliems mėnesiams nukėlė jos tiesimo darbus.
Savivaldybė planavo už Panevėžio biudžeto ir Valstybinės automobilių kelių direkcijos lėšas, maždaug 2 mln. eurų, per 2018-uosius nutiesti pirmąją dviejų juostų Šiaurinės g. dalį – nuo Pramonės g. iki Amerikos g. Likusią dalį iki Smėlynės g. buvo numatyta tiesti 2019-aisiais.
Dėl šermuonėlio detektyvo, pasak T. Juknos, geriausiu atveju rangos darbai pajudės kitąmet.
Pavaduotojo teigimu, kol per Rožyną nenutiesta nauja Šiaurinė g., neįmanoma imtis kitos arterinės mieste Smėlynės g. kapitalinės rekonstrukcijos.
„Tik tada, kai atsiras Šiaurinė g., bus galima imtis Smėlynės g. atnaujinimo. Taip išeina, kad veikiausiai tas bus ne anksčiau nei 2020-aisiais“, – planuoja T. Jukna.
Rekonstruojant Smėlynės gatvę planuojama numatyti apylanką Šiaurine gatve.
Šioji gatvė – sena Panevėžio vizija. Ji suprojektuota dar sovietmečiu, kai Rožyno mikrorajonas tik kūrėsi.
Savivaldybė motyvuoja, jog dabar ji tapo itin būtina. Nutiesus Šiaurinę gatvę, iš Rožyno mikrorajono būtų galima pasiekti Pramonės gatvę – automobilių turgų ir vakarinę miesto dalį kur kas greičiau nei dabar sukant per miesto centrą.
Ateityje suplanuota Panevėžį apjuosti savotišku žiedu, sujungsiančiu Ramygalos, J. Tilvyčio, Vakarinę, Pramonės, Jurginų, Smėlynės ir Senamiesčio gatves.
Ties „tylųjį“ asfaltą
Dar nenutiesta Šiaurinė gatvė, kirsianti Rožyną, jau padalijo į skirtingas stovyklas ramaus mikrorajono gyventojus. Miesto gatvių tinklą braižančios Savivaldybės vadovai neabejoja, kad žmonės nesudės ginklų, ypač gyvenantieji šalia būsimosios.
Anot T. Jukna ramina, kad naująja gatve riedėsiančių automobilių triukšmą planuojama sumažinti rangovams iškeliant sąlygą ties gyvenamaisiais namais tiesti vadinamąjį tylųjį, tai yra tam tikro porėtumo, asfaltą, kuris bent keliais decibelais sumažina važiuojančių ratų keliamus garsus.
Pavaduotojas žada, jog triukšmą gerokai turėtų sumažinti ir numatytos želdinių eilės, skirsiančios gatvę nuo gyvenamųjų namų.
„Tikrai bus imamasi triukšmo mažinimo priemonių, tačiau gyventojų pageidavimas gatvę nuo namų atskirti sienelėmis galėtų būti svarstomas nebent trečiajame etape“, – mano T. Jukna.
Anot jo, dalį bendruomenės gąsdinanti Šiaurinė g. nebus magistralinė, numatytos tik dvi eismo juostos, o tokia gatvė esą nebus patogi tranzitiniam sunkiasvoriam transportui.
Rankų nenuleis
Savivaldybės pažadai kiek įmanoma pasirūpinti gyventojų ramybe jų neįtikina. Rožyne gyvenantis Egidijus Pribušauskas piktinasi, kad įsikūrusiųjų šalia būsimos gatvės problema bus ne tik triukšmas.
„Šiaurine gatve daugiausia suks sunkiasvoris transportas, kuriam reikia pasiekti įmones Pramonės gatvėje. Ten įsikūręs automobilių turgus tikrai nėra pagrindinis tikslas dabar važiuojančiųjų Smėlynės gatve. Daugiausia ja važiuoja į miesto centrą, tik vienas kitas lengvasis automobilis pasuks Šiaurine gatve“, – prognozuoja E. Pribušauskas.
Anot jo, nutiesus Šiaurinę g. ir ją su Smėlynės g. sujungus įrengiant žiedinę sankryžą, dar labiau sulėtės eismas Smėlynės g. ir nusidrieks transporto spūstys.
„O kas atlygins prie Šiaurinės gatvės gyvenantiems žmonėms žalą, kai dėl automobilių taršos po dešimtmečio pradės sirgti onkologinėmis ligomis?“ – grėsmę mato E. Pribušauskas.
Jo teigimu, protestuotojai laukia tolesnių Savivaldybės žingsnių ir nežada nuleisti rankų.
Laukia naujos gatvės
Kitos Rožyno dalies – vienos aktyviausių Panevėžyje Liekupio bendruomenės gyventojų dauguma Šiaurinės gatvės laukia su viltimi.
Bendruomenės pirmininko Rimo Baranausko nuomone, naujoji gatvė bus išsigelbėjimas ne tik nuo automobilių srauto dūstančios Smėlynės g. gyventojams.
„Piko valandomis iš Liekupio g. kvartalo pasiekti miesto centrą labai sudėtinga. Šiaurinė g. sumažintų automobilių srautą, o iš Rožyno į vakarinę miesto dalį nuvažiuoti būtų daug patogiau, nereiktų kirsti miesto centro“, – motyvuoja R. Baranauskas.
Nors ateityje Šiaurinę g. numatyta pratęsti nuo Smėlynės g. iki Senamiesčio g., kertant Liekupio bendruomenės teritoriją, jos gyventojų atstovas tvirtina, jog tą suvokdami liekupiečiai vis tiek pritaria Savivaldybės planams.
Liekupio bendruomenės buvusios pirmininkės Bronės Slapšienės nuomone, nutiesus Šiaurinę gatvę, liekupiečiams pagerėtų susisiekimas su miestu.
„Dabar mums reikia iki autobusų stotelės Smėlynės gatvėje eiti maždaug pusę kilometro. Labai nepatogu, o ypač vaikams. Šiaurinė gatvė eitų per mūsų mikrorajoną, čia būtų ir autobusų stotelė – ir patogiau, ir saugiau“, – svarsto B. Slapšienė.
Vieni didžiausių Šiaurinės gatvės šalininkų – pačios Smėlynės g. gyventojai. Nutiesus naują gatvę, sujungsiančią Panevėžio šiaurinę ir vakarinę dalis, prognozuojamas gerokai mažesnis eismo srautas Smėlynės g.
„Tie protestuotojai tegul pagyvena mūsų vietoje bent mėnesį. Negalima būti tokiems savanaudžiams ir norėti tik sau ramybės. Visame mieste žmonės prie gatvių gyvena, kuo Rožynas išskirtinis?“ – kalbėjo Smėlynės g. jau tris dešimtmečius įsikūręs Arūnas Stanislovaitis.