„Lietuvos gyventojai vis palankiau vertina galimybę artimiausiu metu persėsti į automobilį hibridiniu varikliu arba varomą vien elektra. Dyzelinu varomi automobiliai pamažu praranda patrauklumą. Tai rodo, kad vartotojai yra pasirengę taikyti naujas technologijas ir linkę priimti sprendimus, kurie labiau tausoja aplinką. Lietuvos rinka rodo pokyčius, vykstančius visame pasaulyje, kur kasmet pagaminama ir parduodama vis daugiau elektra varomų automobilių, kurie yra mažiau taršūs, palyginti su varomais dyzelinu“, – sako SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus.

Palankumas elektromobiliams auga

Tendencija, kad Lietuvos gyventojai vis labiau palaiko automobilių su vidaus degimo varikliais alternatyvas, matyti jau kelerius metus iš SEB banko užsakomų tyrimų. Tačiau šiemet rugsėjį atliktos apklausos rezultatai atskleidžia dar ryškesnius prioritetų pokyčius: paklausti, kokį automobilį norėtų įsigyti, dažniausiai gyventojai minėjo hibridinį automobilį – 43 proc., 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad rinktųsi automobilį su benzininiu varikliu, o elektromobilio pasirinkimą palaikė 26 proc. respondentų.

SEB banko atstovas atkreipia dėmesį, kad respondentų, kurie norėtų įsigyti elektromobilį, skaičius šiemet pirmą kartą pralenkė respondentų, kurie nurodo, kad norėtų įsigyti automobilį su dyzeliniu varikliu (25 proc.).

Lyginant šiemet atliktos apklausos rezultatus su 2018 metų apklausa, pastebima, kad sumažėjo dalis žmonių, kurie norėtų dyzelinu ar dujomis varomo transporto, o palankumas elektromobiliams ir hibridiniams automobiliams auga.

„Stebėdami paklausą ir kintančias tendencijas, galime prognozuoti, kad kitąmet, teikdami finansavimą palankiausiomis sąlygomis naujiems elektromobiliams, kurių anglies dioksido (CO2) emisija lygi nuliui, žaliojo lizingo mastą didinsime du–tris kartus ir finansuosime apie 100 tokių sandorių. Turime ilgą žaliojo lizingo istoriją – palankesnes sąlygas mažiau anglies dioksido į aplinką išmetantiems automobiliams finansuoti pradėjome taikyti dar 2011 metais. Nuo šių metų daug dėmesio skiriame tik vien elektra varomiems automobiliams, kurių anglies dioksido emisija lygi nuliui, t. y. taikome tuos standartus, kurie, manome, į visą rinką ateis po kelerių metų“, – pabrėžia S. Mickus.

VĮ „Regitra“ duomenimis, šiemet per 9 mėnesius visoje Lietuvos rinkoje lizingu gyventojai yra įsigiję 166 naujus elektromobilius. SEB bankas yra finansavęs penktadalį šių sandorių. Dėl COVID-19 pandemijos sumažėjus bendram Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičiui, elektromobilių dalis nuosekliai auga – „Regitros“ duomenimis, per 9 mėnesius registruotų naujų elektromobilių skaičius siekia 328 ir yra beveik tris kartus didesnis negu pernai.

Didėja pasirinkimas

Pasak S. Mickaus, galima daryti prielaidą, kad gyventojų nuomonei ir pozityvioms nuostatoms alternatyvių automobilių atžvilgiu daro įtaką ir informacija apie vis gerėjančias naujų elektromobilių charakteristikas, ir pranešimai apie mokesčius dyzelinių automobilių savininkams, ir žinios apie užsienio valstybėse, kai kuriuose miestuose įvedamus ribojimus dyzelinu varomam transportui.

SEB banko Lizingo departamento direktorius atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje nuo 2015 metų automobilių gamintojams taikomi vis griežtesni reikalavimai, susiję su anglies dioksido emisijomis. Nuo 2020 metų į rinką išleidžiamiems automobiliams taikomas 95 g CO2/km reikalavimas, kuris reiškia, kad suminis kiekvieno gamintojo automobilių anglies dioksido emisija neturi viršyti šio vidurkio. Jeigu ši kartelė peržengiama, gamintojų laukia didelės baudos. Todėl dabar automobilių pramonė kur kas labiau negu anksčiau plečia elektromobilių ir hibridinių automobilių įvairovę ir didina gamybą.

Taigi pastaraisiais metais pasirinkimo variantų vis daugėja. SEB banko duomenimis, šių metų rugsėjį Lietuvos rinkoje buvo galima rinktis iš 38 elektromobilių modelių, išskyrus modelius, skirtus JAV rinkai. Palyginti, prieš penkerius metus elektromobilių pasiūlą sudarė aštuoni modeliai. Hibridinių automobilių pasirinkimas šiemet išsiplėtė iki beveik 100 modelių, kai 2015 metais buvo galima rinktis iš maždaug 30 modelių.

Ko reikia, kad persėstume į elektromobilius?

Apklausos dalyvių teigimu, elektromobiliai būtų patrauklesni, jeigu kainuotų mažiau. Būtent ekonominis motyvas dviem iš trijų respondentų yra pagrindinė priežastis, kodėl jie nesvarsto galimybės įsigyti elektromobilį. 56 proc. apklaustųjų mano, kad vieną kartą įkrovus elektromobilį nuvažiuojamas atstumas yra nepakankamas, o 46 proc. teigė, kad kliūtis tokiam pirkiniui – mažas krovimo stotelių tinklas. Per apklausą 61 proc. respondentų sutiko, kad finansinis skatinimas ir papildoma nauda turėtų įtakos jų sprendimui pirkti elektromobilį.

„Taigi infrastruktūros trūkumas nėra svarbiausia priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai atsisakytų įsigyti elektra varomas transporto priemones. Savo ruožtu baterijų technologijų pažanga, finansinė valstybės parama ir papildoma nauda tampa vis akivaizdesnė ir padeda ištaisyti tariamus trūkumus“, – pastebi S. Mickus.

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių taikomos subsidijų programos efektyviai padeda sumažinti mažiau taršių transporto priemonių kainą. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje fiziniams asmenims, įsigijusiems naują arba ne senesnį kaip penkerių metų elektromobilį, Aplinkos ministerija pagal nustatytą tvarką gali skirti kompensacinę išmoką. Iki kitų metų vasario prašymą pateikęs asmuo gali tikėtis gauti vienkartinę 2 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą elektromobilį arba 4 tūkst. eurų kompensacija už naują.

Savo ruožtu SEB bankas jau beveik dešimtmetį nuosekliai skatina aplinkai mažiau taršių automobilių įsigijimą lizingu, taikydamas mažesnes palūkanas. Šiuo metu geriausių sutarties sąlygų gali tikėtis klientai, planuojantys įsigyti naujus elektromobilius.

Apie gyventojų apklausą

SEB banko užsakymu 2020 metų rugsėjį tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko Lietuvos gyventojų (nuo 18 iki 64 metų) apklausą. Iš viso apklausta 1 000 gyventojų, iš kurių 630 nurodė, kad jie arba jų šeimos nariai planuoja pirkti automobilį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)