Anot įstatymo iniciatorių, siūlymais siekiama mažinti šešėlį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų sektoriuje.
Už šias Susisiekimo ministerijos teikiamas Kelių transporto kodekso įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 101 parlamentaras, susilaikė 11 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo.
Anot Susisiekimo ministerijos, dabartinė tvarka leidžia keleivius Lietuvoje vežti taksi įmonėms, kurios nėra registruotos ES arba EEE valstybėse. Pasak ministerijos, šiuo metu reikalavimas gauti leidimą taikomas tik vairuotojams, dirbantiems pagal individualią veiklą.
Naujasis reglamentavimas šią tvarką pakeistų ir įpareigotų juridinius asmenis, norinčius gauti leidimą Lietuvoje teikti taksi paslaugas, būti registruotiems ES ir EEE šalyse. Tokia tvarka, pasak ministerijos, padėtų užtikrinti teisingą informacijos pateikimą bei mokesčių sumokėjimą.
Kaip teigiama, gavusi informacijos apie pažeidimus Transporto saugos administracija (TSA) būtų įpareigota sustabdyti taksi įmonių leidimų galiojimą.
Pasak įstatymo iniciatorių, siūlymais siekiama mažinti šešėlį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų sektoriuje.
Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, šie pakeitimai įneš daugiau aiškumo į taksi ir pavežėjų rinką.
„Manau, labai svarbus reikalavimas, kad pavežėjai turėtų ES ar NATO šalyje, taip pat Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Su (...) iš trečiųjų šalių gautais vairuotojo pažymėjimais negalės vykdyti veiklos. Atsiranda nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, taip pat draudimas tą patį automobilį naudoti ir taksi, ir pavežėjų veiklai, taip pat sugriežtinimai dėl mokesčių mokėjimo“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje antradienį akcentavo J. Razma.
Svarstys siūlymą įpareigoti dalį automobilių pritaikyti asmenims su negalia
Seimas svarstys Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės antradienį parlamentui pateiktas Kelių transporto įstatymo pataisas, siūlančias numatyti reikalavimą, kad bent 5 proc. taksi, pavežėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia.
Tokios paslaugos teikėjai privalėtų užtikrinti, kad bent vienas automobilis šimtui tūkstančių gyventojų, bet ne mažiau negu vienas automobilis savivaldybėje, būtų pritaikyti asmenų, judančių neįgaliojo vežimėlio pagalba, vežimui.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę tokiems asmenims bet kada ir be išankstinės rezervacijos užsisakyti vežimo paslaugą su tam pritaikytu automobiliu.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte už šių pareigų nevykdymą siūloma numatyti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Baudos siektų nuo 300 iki 860 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų baudžiama iki 2500 eurų.
Keleivių, judančių neįgaliojo vežimėlio pagalba, ir manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, skundus nagrinėtų Transporto saugos administracija arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Pasak parlamentarės M. Ošmianskienės, negalią turinčių keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais vis dar nėra nei pakankamai įtvirtintas, nei įgyvendinamas praktiškai.
„Asmenys judantys vežimėlio pagalba vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis norint keliauti arba savarankiškai pasiekti reikiamą vietą. Išsikviesti taksi ar pavežėjus galimybės nėra, nes automobilių pritaikytų vežti tokius keleivius praktiškai nėra. Dabartinė situacija didina socialinę izoliaciją ir riboja asmenų su negalia savirealizacijos galimybes, neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos prieinamumo principų“, – sako projekto autorė M. Ošmianskienė.
Ji tikisi, kad priėmus įstatymo pataisas pagerės transporto paslaugų prieinamumas asmenims su negalia, jie galės lengviau ir oriau naudotis taksi, keleivių vežimo ir automobilių dalinimosi paslaugomis. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė mano, kad tai padės sumažinti socialinę izoliaciją ir skatins įtrauktį.
Pasak M. Ošmianskienės, priėmus įstatymo pataisas, įmonėms gali tekti atlikti vienkartines ar periodines investicijas į transporto priemonių pritaikymą, technologijas ir mokymus.
„Tai gali reikšti papildomas išlaidas verslui. Tačiau verslai, pritaikę savo paslaugas asmenims su negalia, gali patraukti naujus klientus“, – mano M. Ošmianskienė.
Ji siūlo, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Antradienį po pateikimo įstatymo pataisoms pritarė 104 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų. Dėl pasiūlyto reguliavimo Seimas nutarė paprašyti Vyriausybės išvados, o plenarinėje salėje projektas vėl turėtų atsirasti birželio 6 d.