Akcizų įstatymo pataisas Aplinkos ministerija Parlamentui pateikė dar 2021 m. gruodį. Jos buvo perduotos Seimo komitetams, kuriuose įstrigo ir iki šiol nebuvo pradėtos svarstyti
Tačiau aplinkos ministro Simono Gentvilo atstovė Aistė Žilinskienė Delfi patvirtino, kad Akcizų įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos kartu su Finansų ministerijos pristatyta mokesčių reforma.
Šiuo metu bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje siekia 466 eurus, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų.
Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 m. jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 m. – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Be to, nuo 2025 m. atsirastų nauja CO2 dedamoji, kuri būtų taikoma kai kuriems akcizais apmokestinamiems energetiniams produktams, tarp jų – ir automobilių degalams.
Be to, ši CO2 dedamoji nuosekliai augtų. 2025 m. ji siektų 24 eurus benzinui ir 26,2 eurus dyzelinui, o jau 2030-aisiais atitinkamai – 144 ir 157,2 eurus už 1000 litrų.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mokestinė CO2 dedamosios įtaka mažmeninei litro benzino kainai kasmet sudarytų 2,9 cento. Tad 2030 m. litras benzino dėl šio naujo mokesčio kainuotų 17,4 cento daugiau.
Dar labiau Akcizų įstatymo pataisos didintų dyzelino kainą, kuri didėtų ne tik dėl CO2 dedamosios, bet ir dėl augančių akcizų. Ministerijos skaičiavimais, dėl pastarojo veiksnio dyzelino mažmeninė kaina padidėtų 6,8 cento, 2025-aisiais – dar 4,1 cento. CO2 dedamosios įtaka kasmet sudarytų 3,2 cento.
Tai reiškia, kad bendra mokestinių pokyčių įtaka mažmeninei dyzelino kainai 2030 m. siektų 30 centų už litrą.
„Nuoseklus akcizų tarifų didinimas turės tiesioginės įtakos energinių produktų kainų didėjimui. Tačiau bendriems šių produktų kainų pokyčiams įtakos gali turėti ir nemokestiniai rinkos veiksniai – žaliavų kainų, produktų paklausos ar pasiūlos pokyčiai, prekybininkų sprendimai dėl maržos ir pan.“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Daugiau degalų pirks Lenkijoje
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas kritikuoja Aplinkos ministerijos siūlymus didinti automobilių degalams taikomus akcizus. Pasak jo, tai brangins ne tik degalus, bet ir kitas prekes bei darys įtaką infliacijai. Pašnekovas taip pat prognozuoja, kad dar daugiau lietuvių degalus pilsis Lenkijoje, kurioje jie jau dabar gerokai pigesni.
„Didesni mokesčiai visada brangina galutinį produktą, klausimas, ar dabar yra laikas tą daryti. Ir taip gyvename kainoms jautrioje situacijoje, kai bet koks dar vienas padidėjimas yra bloga žinia vartotojams“, – Delfi sako E. Cicėnas.
Jis baksnoja į Lenkijos pusę, kurioje „kaip tik galvojama, kaip tuos mokesčius palikti sumažintus ir jų nekelti“.
„Atsiras dar didesnis kainų skirtumas, tai Lietuvoje degalų bus parduodama mažiau ir to paties akcizo bei PVM surinkta mažiau. Nieko gero iš to nematau. Galima bus džiaugtis, kad tarša mažėja, nes dyzelino Lietuvoje parduodama mažiau. Bet jo nebus mažiau ir CO2 nuo to nesumažės. Tiesiog tas kiekis, kuris dabar parduodamas Lazdijuose ar Kalvarijose, bus parduodamas Suvalkuose“, – teigia naftos produktų prekybininkų atstovas.
Jis stebisi, kad Vyriausybė deklaruoja kovą su infliacija, tačiau siūlo sprendimus, kurie ją kaip tik didins: „Kovojame su infliacija, siekiant stabilizuoti situaciją bankų palūkanos kyla, o mes branginame degalus, kurie sudaro nemažą dalį bet kokių produktų ar paslaugų savikainą.“
Įtaka infliacijai – ne argumentas
Tuo metu Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad bendra viso Akcizų įstatymo pataisų paketo įtaka vidutinei metinei infliacijai sudarytų 0,3 procentinio punkto. Tiek infliacija ūgteltų ne tik dėl degalų, bet ir tokių produktų kaip žibalas, akmens anglys, naftos dujos ir kt. akcizų didėjimo.
Galimos akcizų įtakos infliacijai rimtu argumentu nelaiko ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šiokia tokia įtaką būtų, bet jau kitais metais infliacija tikrai nebus problema, kaip tik kyla defliacijos rizika. Aišku, bet kokių vartojimo mokesčių padidinimas prisideda prie kainų didėjimo ir padidina infliaciją, bet tai yra vienkartinė įtaka, kuri neturėtų būti argumentas, diskutuojant, kokius, kada ir kaip kelti mokesčius“, – Delfi teigia N. Mačiulis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė „Delfi TV“ eteryje neseniai sakė, kad akcizai degalams kils, tačiau prie automobilių taršos mokesčio, kuris būtų taikomas vietoj dabar egzistuojančio registracijos mokesčio, Vyriausybė grįžti nebeplanuoja. Esą Aplinkos ministerija tokį projektą kartą teikė, Seimas jam nepritarė, todėl siekiant mažinti taršių degalų suvartojimą bus siekiama didinant akcizus.
Tačiau, N. Mačiulio manymu, automobilių taršos mokestis galėtų būti geresnė ir tikslingesnė priemonė.
„Aš manau, kad automobilių taršos mokestis, siejant jį su tuo, kiek ir kokių degalų automobilis suvartoja, yra efektyvesnis, visų pirma dėl to, kad nesumažina Lietuvos įmonių konkurencingumo. Jei Lietuvoje dyzelino akcizai pakiltų į gerokai aukštesnį lygį nei kaimyninėse valstybėse, tai akivaizdu, kad nemažai komercinio transporto tuos degalus pradėtų pirkti svetur“, – sako „Swedbank“ ekonomistas.
Visgi jis nekritikuoja ir akcizų didinimo. Anot N. Mačiulio, visada galima rasti argumentų, kodėl nereikėtų didinti mokesčių, bet, žvelgiant iš valstybės finansų perspektyvos, reikia surinkti lėšų ir mokytojų atlyginimams, ir krašto apsaugai, ir visoms kitoms nepakankamai finansuojamoms sritims.
„O akcizai yra mažesnė blogybė tarp visų kitų. Tad jei jau reikia mokesčius didinti, tai, aišku, pirmas kandidatas turėtų būti taršos mokesčiai, akcizai ir panašiai“, – sako ekonomistas.