Kaip po sprogimo ar stichinės nelaimės atrodančios perdangos vaizdais prieš kelias dienas pasidalijo portalo skaitytojas. Kraštiniais tiltais upę kertantys vairuotojai gali nepastebėti styrančių gelžbetonio „plaukų“, tačiau byranti monolito didybė atsiskleidžia stebėtojui atsidūrus po tiltu arba virš jo.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė „Kas vyksta Kaune“ antradienį pateiktame komentare informavo, kad dabar, žiemos sąlygomis, intensyviai vykdomi vidurinio tilto demontavimo darbai, taip pat kai kurie paruošiamieji ir kiti ardymo darbai.
„Ruošiamasi viaduko per Jonavos gatvę demontavimo darbams. Darbai vyksta pagal grafiką. Tiltą planuojama demontuoti iki 2023 m. balandžio 30 d. ir pradėti naujo tilto statybos darbus“, – paaiškino E. Nemanytė. Vidurinė jungtis iš esmės bus nugriauta ir pastatyta iš naujo.
Šiuo metu pašalinta asfalto danga tilto prieigose, ardomos perdangos kairiajame krante, tik minėta atkarpa virš Jonavos gatvės dar stovi, palyginti nepaliestos pagrindinės konstrukcijos ir dešiniajame Neries krante, bet neilgam.
Pagal sutartį remonto darbai turi būti baigti iki 2024 m. spalio, pažymėjo E. Nemanytė. Kaip anksčiau skelbė LAKD, remontą už 68,37 mln. eurų su PVM įsipareigojo atlikti bendrovė „Kauno tiltai“. Trečiasis pietinis tiltas bus tvarkomas atnaujinus vidurinį A. Meškinio tiltą.
Eismo informacijos centro duomenimis, griaunant tiltą ir rekonstruojant kelią, šioje Islandijos plento dalyje transporto priemonių greitis ribojamas iki 70 km/val.
Primename, kad naujas šiaurinis tiltas per Nerį buvo atidarytas praėjusių metų kovo pabaigoje. Ketinta baigti anksčiau, tačiau statybos užsitęsė dėl papildomų, nenumatytų darbų, gausių kritulių lietingais mėnesiais, taip pat nelaimingo atsitikimo tyrimo. 2021-ųjų sausį statybvietėje nukritus metalinėms konstrukcijoms, vienas „Kauno tiltų“ darbininkas žuvo ir keturi buvo sužaloti.
A. Meškinio tiltą, esantį A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalimi, iki pradedant grandiozinį projektą sudarė du atskiri gelžbetoniniai tiltai. Pirmoji, dabar griaunama krantų jungtis, kuria automobiliai judėjo link Klaipėdos, pastatyta 1964 m., o antroji, kuria judama link Vilniaus – 1981 m.
Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą, tranzitinio ir vietinio eismo srautai bus atskirti: keturias vidurines juostas numatoma skirti tranzitiniam eismui, o keturias kraštines naudoti kaip jungiamuosius kelius vietiniam Kauno eismui.
LAKD duomenimis, A1 kelio ruožas nuo Muravos sankryžos iki „Via Baltica“ yra vienas labiausiai apkrautų Lietuvoje. Atkarpoje, į kurią patenka ir rekonstruojami tiltai, eismo intensyvumas siekia iki 68 tūkst. automobilių per parą. Sutvarkius visą Islandijos plentą, vairuotojai turėtų sutaupyti 8 mln. valandų, čia praleidžiamų spūstyse.